Ukraina sutiko su ugnies nutraukimu, 51 JT valstybė narė paragino Rusiją pasekti jos pavyzdžiu
2026 m. rugsėjo 23 d., prieš JT Saugumo Tarybos posėdį ir 81-osios JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitę Niujorke, 51 JT valstybė narė paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo paragino Rusiją sutikti su visu, neatidėliotinu ir besąlygišku ugnies nutraukimu ir įsitraukti į prasmingas taikos derybas. Ukrainai atstovaujanti šalis jau esą buvo pritarusi tokiam ugnies nutraukimui nuo 2025 m. kovo. Pareiškimą pristatė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jungtinės Valstijos pareiškimo nepalaikė.
Pagrindiniai faktai
- Ukraina pritarė visam, neatidėliotinam ir besąlygiškam ugnies nutraukimui, kaip teigiama, nuo 2025 m. kovo.
- 51 JT valstybė narė paskelbė bendrą pareiškimą, raginantį Rusiją sutikti su tokiu pat ugnies nutraukimu ir pradėti prasmingas taikos derybas.
- Pareiškimas paskelbtas 2026 m. rugsėjo 23 d. prieš JT Saugumo Tarybos posėdį 81-osios Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitę.
- Jį pristatė ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
- Jungtinės Valstijos prie pareiškimo neprisijungė.
- Pasirašiusios šalys reikalavo, kad Rusija grąžintų visus neteisėtai išvežtus ir sulaikytus Ukrainos civilius, pirmiausia – vaikus, ir ragino visapusiškai apsikeisti karo belaisviais.
- Pareiškime išreikštas gil susirūpinimas dėl Rusijos smūgių Ukrainos civiliams ir civilinei infrastruktūrai bei atakų Juodojoje jūroje.
Kodėl tai svarbu
Bendras pareiškimas įformina Ukrainos poziciją, kad ji pritaria besąlygiškam ugnies nutraukimui, ir sukuria diplomatų spaudimą Rusijai atsakyti tuo pačiu. Kartu jis rodo plačią tarptautinę paramą Ukrainos pozicijai JT, tačiau pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos prie šio pareiškimo neprisijungė. Pasirašiusios šalys susiejo ugnies nutraukimo raginimą su konkrečiais humanitariniais reikalavimais – grąžinti išvežtus civilius, įskaitant vaikus, ir visapusiškai apsikeisti karo belaisviais. Pareiškime taip pat keliamas susirūpinimas dėl Rusijos smūgių civilinei infrastruktūrai ir atakų Juodojoje jūroje, darančių poveikį pasaulio aprūpinimui maistu.
Kas nutiko
2026 m. rugsėjo 23 d., JT Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos aukšto lygio savaitę Niujorke ir prieš JT Saugumo Tarybos posėdį, buvo paskelbtas bendras 51 JT valstybės narės pareiškimas. Jame Rusija raginama sutikti su visu, neatidėliotinu ir besąlygišku ugnies nutraukimu ir prasmingai įsitraukti į taikos derybas. Pareiškime primenama, kad Ukraina, kaip teigiama, tokiam ugnies nutraukimui buvo pritarusi dar 2025 m. kovą. Pareiškimą kartu pristatė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jungtinės Valstijos prie šio pareiškimo neprisijungė. Be ugnies nutraukimo raginimo, pasirašiusios šalys reikalavo, kad Rusija nedelsdama grąžintų visus neteisėtai sulaikytus, prievarta perkeltus ar ištremtus Ukrainos civilius, ypač vaikus, ir paragino visiškai apsikeisti karo belaisviais bei internuotais asmenimis kaip pasitikėjimo stiprinimo priemone. Pareiškime taip pat išreikštas gil susirūpinimas dėl Rusijos smūgių Ukrainos civiliams ir civilinei infrastruktūrai, atakų Juodojoje jūroje, keliančių grėsmę laisvam navigacijai ir pasaulio aprūpinimui maistu, bei pabrėžtas JT Chartijos, įskaitant suverenitetą, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir teisę į savigyną, laikymosi svarba.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pasakoja istoriją taip, kad Ukraina jau esą pritarusi besąlygiškam ugnies nutraukimui ir lyderiauja plačios diplomatinės kampanijos, spaudžiančios Rusiją padaryti tą patį, centre. Ypač akcentuojami humanitariniai pareiškimo reikalavimai – deportuotų civilių, pirmiausia vaikų, grąžinimas ir visapusiškas karo belaisvių apsikeitimas – bei susirūpinimas dėl Rusijos smūgių civiliams ir situacijos Juodojoje jūroje. Ukrainos šaltiniai pabrėžia, jog pareiškimas buvo paskelbtas per Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos „Telegram“ kanalą ir pristatytas kartu užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos ir ES vyriausiosios įgaliotinės Kajos Kallas, taip pabrėžiant Ukrainos diplomatijos vaidmenį.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vienintelis tarptautinis (Azerbaidžano, anglų kalba) agentūros šaltinis istoriją pateikia kaip 51 JT valstybės narės raginimą Rusijai pritarti besąlygiškam ugnies nutraukimui po to, kai Ukraina jau esą tai padarė, dėmesį sutelkiant į daugiašalį diplomatnį veiksmą JT.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nenuosekliai nurodo pareiškimą palaikiusių valstybių skaičių: vieni rašo apie 51 JT valstybę narę, kiti – apie 50 valstybių ir Europos Sąjungą, treti – apie 49 valstybes kartu su Ukraina ir ES, o vienas šaltinis nurodo „daugiau nei 50“. Be to, vienas šaltinis į pasirašiusiųjų sąrašą įtraukia Panamą, tačiau kito šaltinio sudarytame sąraše Panamos nėra.
Kontekstas
Pareiškimas paskelbtas 2026 m. rugsėjo 23 d., prieš JT Saugumo Tarybos posėdį ir 81-osios JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitę Niujorke. Ukraina teigė, jog ji jau buvo pritarusi visam ir besąlygiškam ugnies nutraukimui dar 2025 m. kovą. Dieną prieš pareiškimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną užbaigti karą prieš Ukrainą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Generalinėje Asamblėjoje susitiko su Trumpu.