Estija siūlo ES didinti pagalbą Ukrainai, kad ši sunaikintų Rusijos naftos perdirbimo įmones
Estijos premjerė Kristen Michal pareiškė, kad kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime reikėtų aptarti galimybę Estijai ir partneriams greitai padidinti pagalbą Ukrainai, kad šios Rusijos naftos perdirbimo įmonės būtų paverstos griuvėsiais. Pasak jos, spalio 9 dieną tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sudarytas sandėris dėl 4,8 mln. tonų rusiško dyzelino – didelė klaida, o susitarimai su diktatoriais veda į pragarą.
Pagrindiniai faktai
- Estijos premjerė Kristen Michal pasiūlys kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime svarstyti greitą pagalbos Ukrainai didinimą.
- Padidinta pagalba, anot Michal, turėtų leisti Ukrainai sunaikinti Rusijos naftos perdirbimo įmones.
- Michal spalio 9 d. JAV ir Rusijos sandėrį dėl 4,8 mln. tonų rusiško dyzelino pavadino didele klaida, teigdama, kad susitarimai su diktatoriais veda į pragarą.
- JAV iždas tą pačią dieną paskelbė licenciją prekiauti dyzelinu su Rusija, galiojančią iki 2027 m. balandžio 7 d.
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Vašingtonui mainų susitarimą: Ukraina nebetrauks Rusijos naftos perdirbimo įmonių, jei Rusija nustos naikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
- Europos Sąjungos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas spalio 10 d. pranešė, kad ES ketina patvirtinti didžiausią nuo karo pradžios sankcijų Rusijai paketą.
Kodėl tai svarbu
Estija tuo metu, kai JAV politika Rusijos energetikos atžvilgiu keičiasi, stumia ES partnerius didinti karinę pagalbą Ukrainai. Pasiūlymas tiesiogiai susieja didesnę Vakarų paramą su smūgiais Rusijos naftos infrastruktūrai, todėl diskusijos dėl to, kaip silpninti Rusijos karo finansavimą, dar labiau įsitempia. Estijos lyderiai tvirtina, kad rugsėjo 9 d. JAV ir Rusijos sandėris dėl dyzelino toliau finansuos Rusijos karą.
Kas nutiko
Estijos premjerė Kristen Michal pareiškė, kad artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime sieksianti pasiūlyti didinti pagalbą Ukrainai, kad ši galėtų naikinti Rusijos naftos perdirbimo įmones. Tokią iniciatyvą ji grindė spalio 9 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimu dėl 4,8 mln. tonų rusiško dyzelino tiekimo. Tą pačią dieną JAV iždas išdavė licenciją prekiauti dyzelinu su Rusija, galiojančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Michal šį sandėrį pavadino didele klaida ir teigė, kad susitarimai su diktatoriais veda į pragarą, o pajamos iš rusiškos naftos ir kuro finansuoja karą prieš Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į JAV sprendimą atsakė priešpriešiniu pasiūlymu Vašingtonui: Ukraina nebetrauks Rusijos naftos perdirbimo įmonių, jei Rusija nustos atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas spalio 10 d. pareiškė, kad ES ruošiasi patvirtinti didžiausią sankcijų Rusijai paketą nuo karo pradžios. JAV respublikonų kongresmenas Fitzpatrickas pranešė teiksiantis dvipartinį įstatymo projektą, blokuojantį rusiškos naftos pirkimą. Estijos Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonathan Vseviov ir Estijos parlamento (Riigikogu) Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelson taip pat pasmerkė sandėrį, o Vokietija patvirtino, kad išlaikys sankcijas Rusijai.
Kontekstas
Spalio 9 d. JAV ir Rusija susitarė dėl 4,8 mln. tonų rusiško dyzelino, o JAV iždas paskelbė prekybos dyzelinu su Rusija licenciją, galiojančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Estijos pareigūnai šią sutartį vertina kaip prieštaraujančią Vakarų pastangoms riboti Rusijos energetikos pajamas ir kaip būdą finansuoti karą. Pranešama, kad Amerikos diplomatai spaudė Ukrainą mažinti arba nutraukti dronų smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones; prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė mainų susitarimą – Ukraina sustabdys tokius smūgius, jei Rusija nustos atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas spalio 10 d. teigė, kad ES ketina patvirtinti didžiausią sankcijų Rusijai paketą nuo karo pradžios; Vokietija pareiškė, kad išlaikys sankcijas; JAV respublikonų kongresmenas paskelbė rengsiantis dvipartinį įstatymo projektą, blokuojantį rusiškos naftos pirkimą.