Rusijos dronų smūgiai Kyjive pareikalavo septynių aukų, 14-metis žuvo daugiabutyje
Rusijai naktį iš rugsėjo 24 į 25 d. paleidus dronus ir raketas į Kyjivą, mieste žuvo septyni žmonės, tarp jų 14-metis berniukas Pečersko rajone, dar 46 buvo sužeisti. Smūgiai apgadino gyvenamuosius daugiabučius, biurų pastatus, prekybos centrą ir Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastatą Ševčenkovskio rajone. Ukraina patvirtino, kad per pastarąsias penkias savaites keturis kartus smūgiuotas ArcelorMittal Kryvyi Rih gamykla paskelbė apie gamybos sustabdymą – tai smūgis sektoriui, kuris anksčiau sudarė apie 15 proc. šalies eksporto.
Pagrindiniai faktai
- Rusijos dronų smūgiai Kyjive rugsėjo 25 d. pareikalavo septynių aukų, 46 žmonės buvo sužeisti (25 hospitalizuoti).
- Pečersko rajone dronas smogė daugiabutį 7–10 aukštų lygyje; žuvo 14-metis berniukas, devyni žmonės sužeisti.
- Solomiansko rajone dronas pataikė į biurų pastatą ir 25 aukštų gyvenamąjį namą 4 aukšto lygyje; rasta trijų žuvusiųjų kūnai automobilių aikštelėje.
- Ševčenkovskio rajone apgadintas Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastatas, kilo 300 m² gaisras vieno ir penkių aukštų negyvenamuosiuose pastatuose.
- Kyjivo srityje smūgiai palietė tris rajonus: Borispilio – užsidegė medienos apdirbimo įmonė, Brovarų – apgadintas sandėlis, Obuchivo – pažeisti trys privatūs namai ir keturi automobiliai.
- Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 267 iš 295 dronų, kuriais Rusija atakavo Ukrainą nuo rugsėjo 24 d. vakaro.
- ArcelorMittal pranešė Vyriausybei negalinti saugiai tęsti veiklos po keturių smūgių per penkias savaites; suspenduota plieno gamyba, sektorius anksčiau sudarė 15 proc. Ukrainos eksporto.
Kodėl tai svarbu
Smūgiai Kyjive pareikalavo septynių civilių aukų, įskaitant vaiką, ir sunkiai sužeidė dešimtis gyventojų. Apgadinta strategiškai svarbi infrastruktūra – Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastatas, daugiabučiai, biurų centrai ir prekybos centras. ArcelorMittal gamybos sustabdymas po keturių smūgių per penkias savaites rodo, kad atakos taikomos ne tik kariniams, bet ir ekonomikos objektams – iki šiol plieno sektorius sudarė 15 proc. Ukrainos eksporto ir neša svarbių mokestinių pajamų. Rusijos vis intensyvesnis dronų ir raketų naudojimas prieš tankiai apgyvendintas miesto teritorijas rodo nuolatinę eskalaciją ir didėjantį spaudimą Ukrainos biudžetui.
Kas nutiko
Naktį iš rugsėjo 24 į 25 d. Rusija surengė masinį dronų ir raketų smūgį Kyjivui. Oro pavojaus signalas dėl raketų grėsmės Kyjive buvo paskelbtas 04:27; netrukus mieste nugriaudėjo sprogimai. Smūgiai apgadino pastatus keturiuose sostinės rajonuose: Solomiansko rajone dronas smogė negyvenamąjį pastatą (kilo stogo gaisras), netoliese esančioje aikštelėje taip pat užsiliepsnojo, taip pat smogta į 25 aukštų gyvenamąjį namą 4 aukšto lygyje; Podilsko rajone dronas pataikė į šešių aukštų negyvenamąjį pastatą, gaisras 1–2 aukštuose; Pečersko rajono ryte dronas smogė daugiabutį 7–10 aukštų lygyje – žuvo 14-metis berniukas, dar devyni gyventojai buvo sužeisti; Ševčenkovskio rajone apgadintas Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastatas, užsidegė vieno ir penkių aukštų negyvenamieji pastatai, gaisras 300 m² plote užgesintas. Diena Kyjive tęsėsi: popiet dronas smogė biurų pastatą Solomiansko rajone – žuvo žmonės, rasti kūnai automobilių aikštelėje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis smūgį pavadino „žvėrišku ir sergančiu, neturinčiu karinės logikos". Kyjivo meras Vitalijus Klyčko vakare pranešė, kad žuvo septyni sostinės gyventojai, tarp jų 14-metis, 46 buvo sužeisti (25 hospitalizuoti). Kyjivo srityje Rusijos smūgiai palietė tris rajonus: Borispilio rajone užsidegė medienos apdirbimo įmonė, Brovarų – apgadintas sandėlis, Obuchivo – pažeisti trys privatūs namai ir keturi lengvieji automobiliai; preliminariais duomenimis, aukų srityje nebuvo. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 267 iš 295 dronų, kuriais Rusija atakavo Ukrainą nuo rugsėjo 24 d. vakaro. Rytų Kyjive buvo uždarytas eismas Vadymo Hetmano gatvės ruože ir pakeisti 22k, 27, 30 ir 42 maršrutų troleibusų maršrutai.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida ir agentūros (Ukrinform, Interfaks-Ukraina, Suspilne, RBC) detalizavo smūgių pasekmes konkrečiuose sostinės rajonuose (Solomiansko, Ševčenkovskio, Pečersko) ir sistemingai fiksavo Klyčko bei KMMV pranešimus. Ypatingas dėmesys skirtas Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastato apgadinimui, civilinėms aukoms, tarp jų 14-mečiui, ir užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos raginimui laikyti Rusiją atsakinga už smūgius. Ukrainos šaltiniai susieja atakas su ekonomine žala: ArcelorMittal pranešė Vyriausybei negalinti tęsti veiklos po keturių smūgių per penkias savaites; suspenduota plieno gamyba, iki šiol plieno sektorius sudarė 15 proc. šalies eksporto.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė žiniasklaida, pavyzdžiui, Kataro „Al Jazeera Arabic", smūgių Kyjive kontekste mini ir ArcelorMittal gamybos sustabdymą – taip ekonominės pasekmės nagrinėjamos kartu su civilinėmis aukomis. Taip pat pateikiama Rusijos gynybos ministerijos pozicija, jog smūgiai buvo nutaikyti į gynybos pramonės objektus, logistikos centrus ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamus laivus, bei Rusijos pareiškimas, kad Maskva neva smogė humanitarinės pagalbos savanoriams Rusijos kontroliuojamoje Zaporožės srities dalyje – taip balanceuojant naratyvą abipusiais kaltinimais.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai išsiskiria civilių aukų statistika. „Al Jazeera Arabic" praneša apie septynis žuvusiuosius Kyjive. Interfaks-Ukraina nurodo, kad Solomiansko rajone per drono smūgį į biurų pastato aikštelę žuvo trys ir buvo sužeisti septyni, o atskirame smūgyje į administracinį pastatą rasti keturių žmonių kūnai, dar 46 sužeisti, 25 hospitalizuoti. Ukrinform tuo pačiu metu fiksuoja aštuonis sužeistuosius Ševčenkovskio rajone. Be to, rugsėjo 25 d. Pečersko rajono smūgis – 14-mečio žūtis ir devyni sužeistieji – pranešamas atskirai nuo ankstesnės nakties rugsėjo 24 d. atakos, kurioje žuvo du ir buvo sužeista devyni žmonės; šaltiniai šiuos du epizodus traktuoja kaip skirtingus įvykius.
Kontekstas
Rusija neigia nuo karo pradžios 2022 m. vasarį sąmoningai taikanti į civilius objektus. Rusijos gynybos ministerija teigia, kad jos pajėgos smogė Ukrainos gynybos pramonės objektams, logistikos centrams ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamiems laivams. Ukraina, savo ruožtu, pastaraisiais mėnesiais stiprino smūgius Rusijos teritorijoje, taikydamasi į gynybos ir energetikos objektus bei internetinės prekybos įmones, siekdama sumažinti Maskvos karo finansavimo pajamas. Ukrainos pareigūnai pažymi, kad smūgių ekonominis poveikis mažina mokestines pajamas ir didina biudžeto deficitą, nes šalis bando finansuoti karines operacijas.