Trampo administracija į NATO susitikimą Lenkijoje nekvietė kelių pagrindinių sąjungininkių, tarp j� – JK, Prancūzijos ir Baltijos šalių
JAV nepakvietė kelių svarbių NATO sąjungininkių – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Baltijos šalių – į Jungtinių Valstijų inicijuotą darbo grupės susitikimą dėl NATO ateities, kuris numatytas kitą mėnesį Lenkijoje. Susitikimą inicijavo JAV Gynybos politikos viceministras Elbridge'as Colby'us; anksčiau jis vedė du panašius vadinamosios Bergeno grupės susitikimus su Šiaurės ir Baltijos šalimis.
Pagrindiniai faktai
- JAV Trampo administracija nepakvietė kelių pagrindinių NATO sąjungininkių į kitą mėnesį Lenkijoje vyksiantį susitikimą.
- Tarp nepakviestųjų – Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Baltijos šalys.
- Susitikimą inicijavo JAV Gynybos politikos viceministras Elbridge'as Colby'us; tai darbo grupė dėl NATO ateities.
- Colby'us anksčiau surengė du panašius Bergeno grupės formato susitikimus su Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandais; pirmasis vyko Bergene birželį.
- Daugelis nepakviestų sąjungininkių jau yra įvykdę arba viršiję JAV reikalaujamus gynybos išlaidų tikslus.
- JAV Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas palaikė „pavyzdinių sąjungininkių“ koncepciją ir įspėjo apie pasekmes šalims, kurios nepalaiko JAV interesų.
- Baltijos šalys yra tiesiogiai paveikiamos – jos lieka už JAV vadovaujamos darbo grupės dėl NATO ateities, nepaisant regioninio saugumo iššūkių.
Kodėl tai svarbu
Svarbiausių Europos sąjungininkių atmetimas iš JAV vadovaujamos NATO darbo grupės kelia klausimų dėl Aljanso vienybės Rusijos spaudimo Europai sąlygomis. Grupavimas atspindi JAV politikos poslinkį, skirstant sąjungininkus į „paklusnius“ ir „nepaklusnius“, o tai gali turėti pasekmių gynybos bendradarbiavimui ir išlaidų pasidalijimo debatams. Daugelis atmestų šalių jau vykdo ar net viršija Vašingtono reikalaujamus gynybos išlaidų rodiklius, o tai apsunkina jų pašalinimo logiką.
Kas nutiko
JAV Trampo administracija nepakvietė kelių pagrindinių NATO sąjungininkių – tarp jų Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Baltijos šalių – į darbo grupės susitikimą dėl NATO ateities, kuris turi įvykti kitą mėnesį Lenkijoje. Susitikimą inicijavo JAV Gynybos politikos viceministras Elbridge'as Colby'us, prieš tai vedęs du panašius vadinamosios Bergeno grupės susitikimus su Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandais; pirmasis vyko Bergene, Norvegijoje, birželį. Šeši diplomatai pranešė apie būsimą susitikimą ir žiniasklaidai patvirtintą informaciją apie kvietimų trūkumą. Dalyviai teigia, kad grupės tikslas – teikti idėjas NATO svarstymui, o ne skaldyti Aljansą. Tuo pačiu metu JAV Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas palaiko „pavyzdinių sąjungininkių“ sampratą ir įspėja apie pasekmes šalims, kurios nepalaiko JAV interesų.
Kontekstas
Lenkijoje vyksiantis susitikimas tęsia ankstesnius du Bergeno grupės susitikimus, kuriuos iniciavo JAV Gynybos politikos viceministras Elbridge'as Colby'us su Šiaurės ir Baltijos šalimis – Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandais. Pirmasis susitikimas vyko Bergene, Norvegijoje, birželį. Remiantis pranešimais, JAV taip pat gali pakviesti Daniją į grupę po neseniai pasiekto JAV ir Danijos susitarimo dėl amerikiečių karinio buvimo Grenlandijoje plėtros. Colby'us viešai apibūdino formato tikslą kaip NATO vienijimą ir stiprinimą, o dalyviai teigia, kad grupė siekia teikti idėjas NATO svarstymui, o ne skaldyti Aljansą. Balandį Baltieji rūmai, anot žiniasklaidos pranešimų, sudarė „paklusių ir nepaklusių“ sąjungininkių sąrašą, svarstydami būdus, kaip nubausti šalis, kurios nesilaiko prezidento Trampo pageidavimų. Pernai mėnesį Trampas staiga apribojo planuotas bendras JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, nurodydamas Seulo atsisakymą prisijungti prie karo prieš Iraną. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rugsėjo 29 d. pareiškė, kad Aljansas svarsto įvairius, įskaitant neviešus, variantus, kaip reaguoti į Rusijos hibridines atakas.