NATO vadas: Aljansas didžiausią dėmesį skiria žvalgybos mainams reaguodamas į Rusijos hibridinius incidentus
NATO vyriausiasis Europos pajėgų vadas generolas Alexusas Grinkevičius interviu „Reuters“ sakė, kad Aljansas didina žvalgybos mainus reaguodamas į sabotavimo ir kitų incidentų bangą, kuri greičiausiai susijusi su Rusija. Jis įvertino riboto Rusijos smūgio prieš NATO teritoriją riziką kaip „negyvendintiną, bet jos negalima atmesti“ ir tiesiogiai įspėjo Vladimirą Putiną: „Jis geriau to nedarytų, kol aš einu šias pareigas“. Pasak Grinkevičiaus, NATO turi pajėgumų apginti kiekvieną Aljanso teritorijos colį.
Pagrindiniai faktai
- Grinkevičius interviu „Reuters“ pareiškė, kad NATO didina žvalgybos mainus dėl incidentų, siejamų su Rusija
- Riboto Rusijos puolimo prieš NATO teritoriją riziką jis įvertino kaip „negyvendintiną, bet jos negalima atmesti“
- Siekdamas atremti prielaidas, kad Rusija galėtų išnaudoti JAV atsargas, jis Vladimirą Putiną įspėjo: „Jis geriau to nedarytų, kol aš einu šias pareigas“
- Anksčiau nerimą sukėlė nepavykęs dronų ataka prieš Leipcigo/Halės oro uostą Vokietijoje ir Rusijos laivo signalinės raketos paleistos danų kariniu sraigtasparniu
- Danijos karinė žvalgyba įspėjo, kad Rusija artimiausiais mėnesiais greičiausiai intensyvins hibridinį karą prieš Vakarus
- Danijos vertinimu, riboto karinio puolimo prieš vieną ar kelias prie Rusijos esančias NATO šalis rizika yra „maža, bet auganti"
- Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad žvalgybos duomenys rodo Rusijos „planų hibridiniams smūgiams" prieš šalis, remiančias Ukrainą
Kodėl tai svarbu
Aukščiausias NATO karinis vadas viešai susiejo atskirus incidentus su Rusijos vykdoma hibridine kampanija prieš Aljanso nares. Jo tiesioginis įspėjimas Vladimirui Putinui žymi griežtesnę viešąją Aljanso poziciją. Greta pateikti Danijos ir Lenkijos žvalgybos vertinimai rodo, kad hibridiniai ir galbūt riboti kariniai veiksmai prieš NATO šalis vertinami kaip artimiausios rizikos. Tai taip pat paliečia naštų pasidalijimo klausimus, įskaitant JAV karių skaičių Europoje ir augantį europiečių vaidmenį.
Kas nutiko
NATO vyriausiasis Europos pajėgų vadas JAV oro pajėgų generolas Alexusas Grinkevičius interviu „Reuters“ pranešė, kad Aljansas didina žvalgybos mainus reaguodamas į sabotavimo ir kitų incidentų bangą, kuri greičiausiai susijusi su Rusija. Jis pabrėžė, kad NATO „yra galingiausias aljansas istorijoje“ ir turi reikiamus įrankius bei mechanizmus rizikai valdyti, bei paragino išlikti ramybėje ir pasitikinčiais savimi. Grinkevičius įvertino riboto Rusijos karinio smūgio prieš NATO teritoriją tikimybę kaip „negyvendintiną, bet jos negalima atmesti“ ir atmetė prielaidą, kad Putinas galėtų pulti Aljansą pasinaudodamas tuo, jog Jungtinės Valstijos per karą su Iranu sunaudojo reikšmingą dalį savo tiksliųjų raketų atsargų. Jo tiesioginis atsakas Putinui — „visiškai ne. Jis geriau to nedarytų, kol aš einu šias pareigas“ — taip pat viešai pabrėžė, kad Aljansas turi galimybių apginti kiekvieną Aljanso teritorijos colį ir kad jis turi reikiamus įgaliojimus imtis atgrasymo priemonių. Kaip nerimą keliančius pavyzdžius jis nurodė nepavykusią dronų ataką prieš Leipcigo/Halės oro uostą Vokietijoje ir Rusijos laivo paleistas signalines raketas danų karinio sraigtasparnio atžvilgiu. Greta interviu Danijos karinė žvalgyba įspėjo, kad Rusija artimiausiais mėnesiais greičiausiai intensyvins hibridinį karą prieš Vakarus, ir įvertino, jog yra „maža, bet auganti“ riboto karinio puolimo prieš vieną ar kelias prie Rusijos esančias NATO šalis rizika. Visas šešios šaltiniuose esančios publikacijos yra ukrainietiškos, ir jose nuosekliai pabrėžiamas Lenkijos premjero Donaldo Tusko teiginys, kad žvalgybos duomenys rodo Rusijos „planų hibridiniams smūgiams" prieš Ukrainoje remiančias šalis, taip pat NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte raginimas Europos lyderiams nesileisti blaškomiems Rusijos atakų, įskaitant smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visos šešios pateiktos publikacijos — ukrainietiškos, ir jose vienodai pirmiausia minimas NATO žvalgybos mainų didinimas reaguojant į su Rusija susiejamą sabotavimą, Europos saugumui kylanti grėsmė išryškinama kaip pagrindinis akcentas. Ukrainianiečių žiniasklaida Grinkevičiaus įspėjimus susieja su platesniu Rusijos karo prieš Ukrainą kontekstu, o kaip svarbi aplinkybė iškeliamas NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte priminimas Europos lyderiams nenuleisti akių nuo paramos Ukrainai. Taip Europos saugumas ir parama Ukrainai pristatomi kaip neatsiejami dalykai.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose išsiskiria trys kryptys. Pirmoji — diskusijos dėl to, ar JAV per karą su Iranu sunaudojo reikšmingą dalį tiksliųjų raketų atsargų ir ar tai kelia grėsmę Aljansui: Grinkevičius tokią prielaidą atmetė, o kai kurios publikacijos JAV raketų naudojimą laiko svarbiu rizikos veiksniu. Antroji — ginčas, ar egzistuoja konkretus CŽV įspėjimas dėl galimų Rusijos dronų atakų prieš Ispaniją, Prancūziją ar Italiją: Italijos gynybos ministras Guido Crosetto paneigė „El Mundo" informaciją, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad CŽV tokių duomenų neteikė, tačiau dalis publikacijų vis tiek citavo tą įspėjimą. Trečioji — nesutariama dėl Rusijos karinio veiksmo prieš NATO artimumo: Danijos žvalgyba įvardijo „mažą, bet augančią" riboto puolimo prieš prie Rusijos esančias NATO šalis riziką, Lenkijos žvalgyba nurodė hibridinių smūgių planus prieš Ukrainoje remiančias šalis, Čekijos žvalgyba prognozavo galimą ribotą operaciją ar melagingos vėliavos provokaciją „mėnesių, o ne metų" laikotarpiui, o Lietuvos Krašto apsaugos ministerija birželio 29 d. pareiškė, kad šiuo metu nėra objektyvių požymių, jog šalis ruoštųsi visuotiniam kariniam puolimui prieš Baltijos šalis.
Kontekstas
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra paragęs Europos lyderius nesileisti blaškomiems Rusijos atakų, įskaitant smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir toliau teikti paramą Ukrainai. Europos žvalgybos tarnybų, „The Wall Street Journal" ir CNN ataskaitose įvairiai apibūdinami galimi Rusijos hibridiniai veiksmai, Aljanso 5 straipsnio pasirengimo tikrinimas ir net galimybė ribotai įsiveržti į Baltijos šalį. Kelios vyriausybės, tarp jų Italijos, Prancūzijos ir Lietuvos, viešai suabejojo konkrečiais pranešimais apie grėsmes ar vertinimais, parodydamos sąjungininkų vertinimų dėl rizikos masto ir artumo skirtumus. Rusija tradiciškai neigia dalyvavimą sabotaže ar konflikto prieš Vakarų šalis ruošime.