Rusijos dronų smūgiai Kijevo tiltams paralyžiavo miesto transportą
Spalio 1–4 dienomis Rusijos dronai keliskart smogė dviem pagrindiniams Kijevo tiltams per Dnieprą – Pietų (Pivdennyi) ir Šiaurės (Pivnichnyi). Nuo spalio 2 d. visiškai uždarytas Pietų tiltas, o Šiaurės tiltas smūgiuotas du kartus – sužeisti žmonės, pažeista šildymo ir troleibusų infrastruktūra. Miestas patyrė transporto kolapsą, ekspertai įspėja, kad kampanija tęsis.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 1 d. Rusijos dronai du kartus smogė Pietų tiltui, o spalio 2 d. – dar du kartus; tiltas visiškai uždarytas eismui.
- Spalio 3 d. ryte dronas smogė Šiaurės tiltui (buvęs Maskvos tiltas); sužeisti du žmonės, apgadintas kelio dangas ir troleibusų kontaktinis tinklas.
- Spalio 4 d. dronas vėl smogė Šiaurės tiltui; Kličko pranešė apie du sužeistuosius ir apgadintą šildymo trasą – Desnianskyj rajone laikinai nebuvo karšto vandens.
- Po spalio 2 d. tilto uždarymo penktadienį Kijeve kilo transporto kolapsas – pagrindinės miesto arterijos paralyžiuotos, žmonės tiltus kirėjo pėsčiomis.
- Rugsėjo 4 d. naktį Rusija paleido 135 smūgio dronus, iš kurių daugiau nei 50 – reaktyviniai; smogta Kijevo, Dniepropetrovsko, Charkivo, Donecko, Sumų ir Zaporižės sritims.
- Ekspertas Viktoras Kevliukas įspėrįja, kad smūgiai tiltams nėra vienkampa akcija ir tęsis; netekus geležinkelio tiltų, „Ukrzaliznytsia“ galėtų suskilti į dvi izoliuotas į.
- Infrastruktūros ministras Mykola Kalašnykas pranešimasi, kad Kijevas gaus atsarginius pontoninius perėjimus per Dnieprą – darbai gali trukti iki trijų mėnesių.
Kodėl tai svarbu
Pasikartojantys smigiai į du pagrindinius Kijevo tiltus paralyžiavo svarbiaujaną transporto arteriją maždaug milijonui kairiakrantio Kijevo gyventojų, kasdien vykstančių į dešiniąją krantą, kur sutelkta vyriausybės ir įmonių infrastruktūra. Pietų tiltas visiškai uždarytas nuo spalio 2 d., Šiaurės tiltas smūgiuotas du kartus – miestas išgyveno transporto kolapsą, žmonės tiltus kirėjo pėsčiomis. Karinės analitikai vertina kampaniją kaip tęstinę ir įspėja, kad ji gali sutrikdyti Dniepro krantų susisiekimą bei padalyti „Ukrzaliznytsia“ į dvi izoliuotas dalis. Tuo pat metu smaliame Rusija smogę, daugelį taikiniose kerydama vienu metu – per naktį paleista 135 smūgio, per savaitę – daugiau 1 900 smūgio.
Kas nutiko
Spalio 1 d. Rusijos dronai du kartus smogė Pietų (Pivdennyi) tiltui Kijevo, du smūgiai teko netoli tilto atramos; tą pačią dieną sustabdytas metro ir antžeminio transporto eismas per tiltą. Spalio 2 d. smogta dar du kartus – apgadintos atramos, kelio danga ir metro apsauginiai atitvarai; nuo tos dienos tiltas visiškai uždarytas. Spalio 3 d. ryte dronas smogė Šiaurės (Pivnichnyi, buvęs Maskvos) tiltui – apgadintas kelias ir troleibusų kontaktinis tinklas, sužeisti du žmonės; eismas laikinai ribotas, vėliau atnaujintas. Spalio 4 d. dronas vėl smogė Šiaurės tiltui – sužeisti du žmonės (vienas paguldytas į ligoninę), apgadintas šildymo vamzdis (Žemaitijos rajone laikinai nebuvo karšto vandens), Darnyckyj rajone nuolaužomis apgadintas automobilis ir mokyklos kiemas. Rugsėjo 4 d. naktį Rusija paleido 135 smūgio dronus (daugiau nei 50 reaktyvinių), taikiniose buvo Kijevo, Dniepropetrovsko, Charkivo, Sumų ir Zaporižės sritys; Sumų mieste dronas smogė medicinos preparatų sandėlį (žuvo žmogus), bugu Dniepru – ryšių įmonę (šeši sužeisti). Dėl sprogimo penktadienį Kijeve kilo transporto kolapsas, žmonės tiltus kirėjo pėsčiomis.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida daugiausia dėmesio skiria Kijevo mero Kliččio pateikiamiems aukų ir žalos duomenimis bei prezidento Zelenskio savaitės dronų statistikai, taip pat – ministro Kalašnyko planams dėl atsarginių pontoninių perėjimų. Ukrainos ekspertai Viktoras Kevliukas iš Gynybos strategijų centro ir Denysas Popovyčius vertina smūgius kaip sąmoningą bandymą atkirsti Kairįjį krantą nuo Dešiniojo, kartu pažymėdami, kad „Geran“ tipo dronai patys tiltų nesugriauna. Didelis dėsai skiriamas tiesioginiam humanitariniam poveikiui – sužeistiesiems, transporto kolapsui, šildymo trasos apgadinimui ir karšto vandens atjungimui, taip pat pasirengimui – pontoniniams perėjimams ir PLO priedangos būtinybei.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
The New York Times smūgius vertina per maždaug vieno milijono Kijevo kairiakrantių gyventojų kasdienybės prizmę, pabrėždamas, kad didelių gelžbetoninių tiltų viena smūgio visiškai sunaikinti sudėtinga, ir cituoja Krymo tilto pavyzdį. NYT pažymi, kad Ukraina tapo kibernetiniu būdu pažeidžiamesnė dėl PLO priemonių stokos ir augančių Rusijos ginklų atsargų, o tiltų kampanija įsilieja į platesnį Rusijos smūgių prie sandėlių, medicinos įstaigų, duomenų centrų ir metalurgijos gamyklų bei planusminges intensyvinti smūgius energetikos sektoriui. Tarptautinė spauda pabrėžia, kad tiltai stojant, tačiau kasdienis Kijevo gyvenimas ženkliai apsunkintas dėl eismo ribojimų.
Kuo skiriasi pranešimai
NV šaltinio 48247 straipsnyje yra vidinis prieštaravimas: antraisto – su 2026 m. rugpjūčio 4 d., o tekste – 2026 m. spalio 4 d. Taip pat šaltiniuose skiriasi smūgių skaičiaus: 49285 straipsnis nurodo penkis dronų smūgius į Pietų tiltą 1–2 spalio, o 47929 – mini smūgius tomis dienomis be tikslaus penketuko.
Kontekstas
Pietų (Pivdennyi) ir Šiaurės (Pivnichnyi, anksčiau – Maskvos) tiltai yra pagrindinės Kijevo automobilių ir transporto perėjos per Dnieprą, jungiančios tankiai apgybę kairiąją krantą su dešiniąją, kur sutelkta dauguma valstybės institucijų ir įmonių. The New York Times duomenimis, Kijevo kairiakrantėje gyvena maždaug vienas milijonas žmonių, kurie kasdien vyksta į dešiniąją krantą. Pastaraisiais savaitėmis Rusija dronais taip pat smogė sandėliams, autobusais, traukiniams, duomenų centrams, medicinos įstaigoms ir metalurgijos gamykloms; NYT praneša, kad Rusija planuoja intensyvinti smūgius Ukrainos energetikos sektoriui artėjanę žąbuotą. Infrastruktūros ministras Mykola Kalašnykas pranešė, kad Kijevas gaus atsarginius pontoninius perėjimus – planuojamus kaip pylimus su pontoniniais ruožais, užtūrinančiu bent 50% tilto pralaidumo, o darbai gali trukti iki trijų mėnesių.