Rusija grasina eskaluoti smūgius Ukrainai; Zelenskis žada atsakomuosius smūgius tiltams ir naftos perdirbimo gamykloms

Kodėl tai svarbu

Rusijos atviras grasinimas eskaluoti smūgius, susiejant juos su Zelenskio pareiškimais, rodo tolesnę atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą intensyvinimo fazę. Zelenskio atsisakymas priimti parlamento narių raginimus derėtis rodo vidinį politinį spaudimą dėl konflikto sprendimo krypties. Bendras pasirodymas su kancleriu Merzu ir paskelbtas naujas 1,3 mlrd. eurų Vokietijos paramos paketas rodo tęstinį Vakarų palaikymą eskalacijos akivaizdoje. Sybhos raginimas partneriams didinti oro gynybą, sankcijas ir diplomatines pastangas atspindi Ukrainos siekį stiprinti tarptautinį atsaką.

Kas nutiko

Spalio 4 d., sekmadienį, Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų smūgiai kariniams, karo-pramoniniams ir susijusiems infrastruktūros objektams Kyjive bei kitose Ukrainos srityse bus sustiprinti. Ministerija pareiškė, kad Rusijos smūgiai prieš civilinę infrastruktūrą jau yra „atsakas į vadinamojo Kijevo režimo lyderio veiksmus“, ir apkaltino Zelenskį dėl eskalacijos prisiimant „pilną asmeninę ir politinę atsakomybę“.

Tą pačią dieną Kyjive, bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, prezidentas Zelenskis pareiškė, kad Ukraina proporcingai reagavo ir reaguos į Rusijos teroro aktus, įskaitant smūgius tiltams. Jis priminė, kad Rusija pirmoji smogė civilinei infrastruktūrai, įskaitant „Nova Poshta“ ir „Ukrposhta“ sandėlius, ir kad Ukraina atsakė „vertingai“ smogdama „Wildberries“. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Rusija smogia duomenų centrams ir mobiliųjų ryšių infrastruktūrai, ir kad jis nustebintas „žvėriško noro kasdien eskaluoti“.

Spalio 2 d. parlamento narys Oleksijus Gončarenka (partija „Europos Solidarumas“) „Telegram“ kanale paragino derėtis su Rusija „visais klausimais“, teigdamas, kad Ukraina „pralaimi karą“. Reaguodamas į tokius raginimus ir partijos „Europos Solidarumas“ poziciją, kad „taika negali reikšti Ukrainos valstybingumo ir tapatybės kapituliacijos“, Zelenskis pareiškė, kad Ukraina negali „lenktis“ prieš Putiną, nes tai ją „sulaužytų“.

Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“ rašė, kad ši savaitė žymi naują etapą Rusijos teroro kampanijoje; jis pranešė, kad Rusija per pastarąsias dienas šešis kartus smogė dviem Kyjivo tiltams, kai jais važiavo civilinis transportas ir metro traukiniai, ir paragino partnerius stiprinti oro gynybą, taikyti sankcijas bei didinti spaudimą Rusijai.

Zelenskis taip pat pranešė, kad Vokietija skyrė naują daugiau nei 1,3 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai paketą. Per Rusijos smūgį Šiauriniam (Pivdennyi) tiltui Kyjive buvo sužeisti du žmonės.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida pabrėžia Rusijos, kaip eskalacijos iniciatorės, vaidmenį, akcentuodama smūgius civilinei infrastruktūrai – „Nova Poshta“, „Ukrposhta“ sandėliams, duomenų centrams, mobiliųjų ryšių objektams ir Kyjivo tiltams. Pranešimai akcentuoja Zelenskio įspėjimus apie Putino strategiją, kuria siekiama sąmoningos eskalacijos prieš galimas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, ir pabrėžia visuomenės vienybės bei atsakomybės už viešus pareiškimus svarbą. Ypatingas dėmesys skiriamas Zelenskio kritikai parlamento nariams, raginusiems derėtis: ši kritika pateikiama kaip valstybės interesų gynimas prieš bandymus „lenktis“ prieš Rusiją. Sybhos žinutė apie „naują etapą“ Rusijos teroro kampanijoje ir jo kvietimas stiprinti oro gynybą, sankcijas bei diplomatinį spaudimą taip pat plačiai atspindėtas šaltiniuose. Pranešimas apie naują 1,3 mlrd. eurų Vokietijos paramos paketą Merzo vizito metu pateikiamas kaip Vakarų palaikymo ženklas eskalacijos akivaizdoje.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltinių pozicijos iš esmės sutampa. Pagrindinis takoskyra: Rusijos gynybos ministerija eskalaciją ir smūgius prieš civilinę infrastruktūrą pateikia kaip „atsaką“ į Zelenskio pareiškimus, o Zelenskis ir Sybiha Rusiją vadina eskalacijos iniciatore, pabrėždami, kad Rusija pirmoji smogė civiliniams objektams („Nova Poshta“, „Ukrposhta“, duomenų centrai, mobiliųjų ryšių tinklai, tiltai) ir tik po to sulaukė atsako.

Kontekstas

Spalio 2 d. parlamentaras Oleksijus Gončarenka („Europos Solidarumas“) viešai paragino derėtis su Rusija, teigdamas, kad Ukraina „pralaimi karą“. Spalio 3 d. Zelenskis interviu „Reuters“ pareiškė, kad Ukraina didins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, reaguodama į Rusijos oro smūgių kampaniją prieš Ukrainos miestus. Užsienio reikalų ministras Sybiha šią savaitę apibūdino kaip naują etapą Rusijos visą parą trunkančioje teroro kampanijoje prieš Ukrainos civilius gyventojus. Taikinių poslinkis Ukrainos tiltų link reiškia taktinį pokytį po ankstesnių smūgių sandėliams, mažmeninės prekybos tinklams ir vaistinių objektams.