Paskelbta spalio 6, 15:22 UTC · Atnaujinta 23:46

Ukrainos oro pajėgos: Rusija didina reaktyvinių dronų naudojimą ir greitį, perėmėjų dronų masinis tiekimas – ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje

Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojas Jurijus Čerevašenko spalio 6 d. pranešė, kad Rusija jau naudoja dirbtinį intelektą atakų maršrutams planuoti ir taikiniams atpažinti, o reaktyvinių dronų dalis tarp visų Rusijos bepiločių orlaivių, naudojamų smogti Ukrainai, nuo liepos išaugo iki maždaug 40 proc. (kai kuriais kryptimis – iki 60 proc.) ir, prognozuojama, pasieks apie 80 proc. Dabartinis jų greitis – iki 600 km/val., ateityje gali išaugti iki 800–900 km/val. Tuo tarpu Ukrainos perėmėjų dronų gamyba dėl didelės kainos ir lėšų trūkumo kol kas apsiriboja dešimtimis vienetų, o reikiamos apimties tiekimas tikimasi ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje.

Pagrindiniai faktai

Nuo liepos reaktyvinių dronų dalis tarp Rusijos smūgiuose naudojamų bepiločių išaugo iki maždaug 40 proc., kai kuriomis kryptimis – iki 60 proc.; prognozuojama, kad pasieks ~80 proc.
Dabartinis Rusijos reaktyvinių dronų greitis – iki 600 km/val.; ateityje gali padidėti iki 800–900 km/val., tačiau tokių greičių kol kas nefiksuota
Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojas Jurijus Čerevašenko: Rusija jau naudoja dirbtinį intelektą atakų maršrutams planuoti ir taikiniams atpažinti
HUR: modernizuotas „Geran-4“ gavo naują optinę navigaciją, kompasą, specialią kumuliacinę-pjaunančią kovinę dalį tiltams, o kinų variklis pakeistas rusišku, gaminamu zonoje „Alabuga“
Spalio 5 d. 8-asis armijos korpusas pranešė apie perimtą naują Rusijos žvalgybos droną „Molnija-13“ – 1,5 karto didesnį už ankstesnes versijas, su keturiais varikliais
Ukraina bendradarbiauja su ~20 perėmėjų dronų gamintojų: 14 atliko bandomuosius skrydžius, 6 turi naikinimo rezultatų, 3 laikomi perspektyviais; vienas priimtas į ginkluotę, du koduoti (tarp jų – „Hyžak")
Masinė perėmėjų dronų gamyba dėl didelės kainos ir lėšų trūkumo kol kas nevyksta; reikiamos apimties tiekimas tikimasi ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje

Kodėl tai svarbu

Ukraina susiduria su greitai augančia Rusijos reaktyvinių dronų grėsme: jų dalis bendrame smūgių sraute jau siekia 40 proc. (kai kur – 60 proc.) ir prognozuojama, kad pasieks 80 proc. Dabartiniai 600 km/val. greičio dronai pranoksta daugelį ukrainiečių gynybos priemonių, o potencialūs 800–900 km/val. greičiai padarytų esamas sistemas dar mažiau veiksmingomis. Tuo tarpu ukrainiečių perėmėjų dronų, galinčių konkuruoti greičiu, masinis tiekimas neplanuojamas anksčiau nei lapkričio pabaigoje – tai palieka pažeidžiamą langą rudens ir žiemos smūgių sezonui, kai, anot ISW analitikų, Rusija gali bandyti panaudoti naujus atsparius smogiamuosius dronus prieš Ukrainos energetikos ir logistikos objektus.

Kas nutiko

Spalio 6 d. Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojas Jurijus Čerevašenko Laikinosios tyrimo komisijos posėdyje pranešė, kad Rusija jau naudoja dirbtinį intelektą atakų maršrutams planuoti ir taikiniams atpažinti; jo teigimu, bangomis vykdomas atakas prieš Odesą su labai trumpomis pertraukomis būtų itin sudėtinga organizuoti be DI. Jis taip pat nurodė, kad nuo liepos reaktyvinių dronų dalis tarp visų Rusijos bepiločių, naudojamų smogti Ukrainai, išaugo iki maždaug 40 proc. (kai kuriomis kryptimis – iki 60 proc.), o prognozuojama, kad pasieks apie 80 proc. Dabartinis Rusijos reaktyvinių dronų greitis siekia iki 600 km/val., tačiau, anot Čerevašenko, ateityje gali išaugti iki 800–900 km/val. (tokių greičių kol kas nefiksuota). Tuo tarpu ukrainiečių perėmėjų dronų greitis siekia 460–500 km/val., o kai kurie gamintojai deklaruoja iki 700 km/val. Ukrainos oro pajėgos bendradarbiauja su maždaug 20 perėmėjų dronų gamintojų: 14 atliko bandomuosius skrydžius, 6 turi naikinimo rezultatų, 3 laikomi perspektyviais; vienas dronas jau priimtas į ginkluotę, dar du koduoti, tarp jų – „Hyžak". Masinė gamyba dėl didelės kainos ir lėšų trūkumo kol kas nevyksta – gamyba matuojama dešimtimis vienetų, o reikalingos apimties tiekimas tikimasi ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje. Ukraina, siekdama kompensuoti atsilikimą, diegia dirbtiniu intelektu valdomas robotizuotas 50-ojo kalibro bokšteles: prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 4 d. pranešė, kad Kijeve jau įrengta bent 12 tokių sistemų, dar 8 planuojama Kijevo srityje. Tuo pačiu metu HUR pranešė apie modernizuotą „Geran-4" – pakeisti optinė navigacija, kompasas ir kovinė dalis, įskaitant specialią kumuliacinę-pjaunančią kovinę dalį (KRSN), skirtą tiltų atakoms; kiniškas reaktyvinis variklis pakeistas rusišku, gaminamu specialiojoje ekonominėje zonoje „Alabuga". Naujoji versija gavo ir amerikietišką aukšto tikslumo magnetoindukcinį jutiklį, leidžiantį naviguoti elektroninio karo sąlygomis. Spalio 5 d. 8-asis armijos korpusas pranešė apie perimtą naują Rusijos žvalgybos droną „Molnija-13" – 1,5 karto didesnį už ankstesnes versijas, su keturiais varikliais. Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos sustiprino smūgius Šiaurės ir Pietų tiltams per Dnepro upę Kijeve; 3-iojo armijos korpuso TERRA padalinio vadas Mykola Volochovas pažymėjo, kad efektyvus kumuliacinių-pjaunančių kovinių dalių naudojimas prieš tiltus reikalauja labai didelio tikslumo.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Visi šios istorijos šaltiniai yra Ukrainos žiniasklaidos ir agentūrų – ZN.UA, „Ukrajinska pravda", NV, „Ukrinform". Dėmesys sutelkiamas į konkrečius Rusijos dronų atnaujinimus („Geran-4" navigacijos, variklio, kovinės dalies pokyčius, „Molnija-13" dydį), augančią reaktyvinių dronų dalį ir jų ateities greitį, laiko tarpą iki perėmėjų dronų tiekimo lapkričio pabaigoje bei ukrainietiškas atsako priemones – dirbtiniu intelektu valdomas bokšteles ir pulkininko Oleksandro Dmuchovskio paskyrimą vadovauti mažosios priešlėktuvinės gynybos pajėgoms. Tarptautiniame kontekste pažymima, kad ISW analitikai vertina galimą naujų smogiųjų dronų panaudojimą prieš Ukrainos energetikos ir logistikos objektus rudenį prieš žiemą.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Nepateikta jokių tarptautinių (ne Ukrainos) šaltinių, todėl palyginimas tarp Ukrainos ir tarptautinės žiniasklaidos rėmimo negali būti atliktas remiantis pateiktais duomenimis.

Kontekstas

Rusija dronus gamina specialiojoje ekonominėje zonoje „Alabuga", siekdama sumažinti priklausomybę nuo Irano ir Kinijos komponentų; „Geran-4" kiniškas reaktyvinis variklis jau pakeistas vietiniu. HUR teigia, kad atnaujintas „Geran-4" turi amerikietišką aukšto tikslumo magnetoindukcinį jutiklį, skirtą autonominei navigacijai elektroninio karo sąlygomis. Spalio 5 d. Ukrainos 8-asis armijos korpusas pranešė apie perimtą naują Rusijos žvalgybos droną „Molniya-13" – 1,5 karto didesnį už ankstesnes versijas, su keturiais varikliais. 3-iojo armijos korpuso TERRA padalinio vadas Mykola Volochovas pažymėjo, kad kumuliacinių-pjaunančių kovinių dalių naudojimas prieš tiltus reikalauja labai didelio tikslumo. Ukrainos oro pajėgos bendradarbiauja su maždaug 20 perėmėjų dronų gamintojų; 14 pasiekė bandomuosius skrydžius, 6 turi naikinimo rezultatų, 3 laikomi perspektyviais. Sudėtingiausia priešlėktuvinės gynybos aplinka – virš Juodosios jūros, kur Ukraina naudoja „dronų lėktuvnešius" (platformas, nešančias kitus dronus) ir dirbtiniu intelektu valdomas bokšteles uostams ir pakrantei saugoti.