Ukrainos elektroninės kovos sistema „Lima“ nukreipė dvi Rusijos balistines raketas nuo taikinio Kijeve
Ukrainos elektroninės kovos sistema „Lima“, kurią naudoja padalinys „Nіčna Varta“ (Naktinė sargyba), 2026 metais nukreipė dvi Rusijos balistines raketas, skriejusias hipersominiu greičiu link svarbaus vyriausybinio objekto Kijeve. Po sistemingo „spoofing“ metodo, t. y. melagingų navigacijos signalų perdavimo, raketos nukrito į Dnipro upę. Tą pačią dieną Kijevo gyventojų navigacijos programėlės rodė juos esant Peru. Apie incidentą pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasi Ukrainos kariniais šaltiniais.
Pagrindiniai faktai
- 2026 m. dvi Rusijos balistinės raketos, skriejusios hipersominiu greičiu link vyriausybinio objekto Kijeve, buvo nukreiptos nuo taikinio sistemos „Lima“.
- Po melagingų navigacijos signalų perdavimo raketos nukrito į Dnipro upę.
- Atakos metu Kijevo gyventojų navigacijos programėlės rodė juos esant Peru.
- „Lima“ sistemą naudoja Ukrainos elektroninės kovos padalinys „Nіčna Varta“.
- Padalinio majoras, besivadinantis „Alkhimik“ (Alchemiku), teigė, kad sistema veikia maždaug 193 km (apie 120 mylių) atstumu.
- Informaciją paskelbė „The Wall Street Journal“, remdamasi Ukrainos kariniais šaltiniais.
- Ukrainos ir Vakarų ekspertai patvirtino, kad „Lima“ tipo sistemos gali sutrikdyti balistinių raketų atakas, tačiau nepakeičia „Patriot“ priešraketinių sistemų.
Kodėl tai svarbu
Šis atvejis rodo, kad Ukraina turi vietinę elektroninės kovos sistemą, galinčią sutrukdyti net hipersomines balistines raketas, kurios tradicinei priešraketinei gynybai yra vieni sunkiausių taikinių. „Lima“ yra pigesnė alternatyva „Patriot“ priešraketinėms sistemoms, kurių atsargos yra ribotos. Tačiau tai ir vykstančios technologinės „katės ir pelės“ žaidimo dalis: Rusija nuo 2024 m. pabaigos ant raketų ir dronų montuoja augantį skaičių kiniškų CRPA antenų, o Ukraina per tris mėnesius sukūrė atnaujintą „Lima Quant“ versiją.
Kas nutiko
2026 metų pradžioje dvi Rusijos balistinės raketos, skriejusios hipersominiu greičiu, buvo nukreiptos nuo svarbaus vyriausybinio objekto Kijeve Ukrainos elektroninės kovos sistemos „Lima“. Sistema, valdoma padalinio „Nіčna Varta“ (Naktinė sargyba), pritaikė „spoofing“ metodą – užpildė eterį melagingais navigacijos signalais, dezorientuojančiais raketas. Po to raketos nukrito į Dnipro upę. Maždaug tuo pačiu metu Kijevo gyventojų navigacijos programėlės rodė, kad jų naudotojai yra Peru – „The Wall Street Journal“ šį efektą pavadino savotiška „Naktinės sargybos“ darbo „elektronine vizitine kortele“. Incidentą, remdamasi Ukrainos kariniais šaltiniais, aprašė „The Wall Street Journal“; duomenis apie sistemos galimybes žurnalistams pateikė padalinio majoras, besivadinantis „Alkhimik“ (Alchemiku). Ukrainos ir Vakarų priešraketinės gynybos ekspertai patvirtino, kad „Lima“ tipo sistemos geba sutrukdyti balistinių raketų atakas, tačiau pažymėjo, kad elektroninė kova negali visiškai pakeisti „Patriot“ priešraketinių raketų.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida (LIGA.net, ZN.UA, hromadske, NV) vieningai pabrėžia vietinės sistemos „Lima“ sėkmę – du faktai dominuoja: raketos buvo nukreiptos ir nukrito į Dnipro, o pati sistema yra nacionalinis pasiekimas, ginantis sostinę. Akcentuojamas praktinis efektas, ypač pigesnis veikimas lyginant su „Patriot“ priešraketinėmis raketomis, kurių atsargos ribotos. Ukrainos šaltiniai taip pat pateikia platesnį kontekstą: 2025 m. lapkritį „Naktinės sargybos“ padalinys teigė perėmęs hipersominę „Kinzhal“ raketą, „Lima“ kūrėjai per tris mėnesius sukūrė atnaujintą versiją „Lima Quant“ prieš Rusijos CRPA antenas, o Ukrainoje pristatomi Phantom Defense duomenys apie daugiau nei 11 500 aptiktų ir apie 7 500 neutralizuotų dronų bei Trečiosios armijos korpuso vado vertinimai apie 10 000 dronų, numuštų per puolamąją operaciją „Vivaldis“.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skiriasi nurodydami „Lima“ veikimo nuotolį: „Alkhimik“ kalba apie maždaug 193 km (apie 120 mylių), o kai kuriuose „The Wall Street Journal“ apibendrinimuose nurodoma iki 200 km. Taip pat nevienodai pateikiamas 2025 m. lapkričio „Kinzhal“ perėmimo atvejis – vieni šaltiniai jį sieja tik su „The Wall Street Journal“, kiti nurodo, kad apie tai rašė ir „The Telegraph“, pažymėjęs, kad „Lima“ raketą „Kinzhal“ nukreipė ne tik navigacijos komandomis, bet ir grodama daina.
Kontekstas
Balistinės raketos dėl didelio greičio ir skriejimo trajektorijos yra vieni sunkiausių taikinių Ukrainos priešraketinei gynybai. 2025 m. lapkritį tas pats „Naktinės sargybos“ padalinys tvirtino perėmęs Rusijos hipersominę „Kinzhal“ raketą „Lima“ „spoofing“ metodu. 2024 m. pabaigoje Ukraina nustatė, kad Rusija ėmė montuoti kinų gaminamas CRPA antenas, galinčias nustatyti ir apeiti trikdžių šaltinį; vėliau CRPA antenų skaičius raketose ir dronuose didintas (4 → 8 → 16 → 32). Per maždaug tris mėnesius „Lima“ kūrėjai kartu su gamintoja „Cascade“ sukūrė atnaujintą versiją „Lima Quant“, naudojančią naujus matematinius algoritmus. „The Wall Street Journal“ straipsnis apie „Lima“ ir Kijevo incidentą paskelbtas 2026 m. spalio 6 d.