NATO karinio komiteto vadovas: Aljansas pasirengęs atsakyti į galimą Rusijos eskalaciją rytiniame flange
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Džuzepė Kavo Dragone rugsėjo 19 d. Kopenhagoje, susitikime su 32 aukščiausių Aljanso karinių vadovų, pareiškė, kad NATO yra pasirengusi reaguoti į galimą Rusijos eskalaciją rytiniame flange. Dragone pabrėžė, kad Aljansas toliau didina savo pajėgas, ir priminė apie maždaug 4 000 puslapių karinių planų, skirtų rytinio flango gynybai. Pareiškimas skambėjo Lenkijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Lietuvos ir Latvijos perspėjimų apie artėjančias Rusijos hibridines ar tiesiogines grėsmes kontekste.
Pagrindiniai faktai
- NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Džuzepė Kavo Dragone rugsėjo 19 d. Kopenhagoje pareiškė, kad Aljansas pasirengęs atsakyti į galimą Rusijos eskalaciją rytiniame flange.
- Dragone kalbėjo 32 aukščiausių NATO karinių vadovų susitikime.
- Dragone teigė: „Aljansas pasiruošęs, struktūra pasiruošusi, kareiviai ir ginkluotė pasiruošę".
- NATO rytinio flango gynybai turi maždaug 4 000 puslapių karinių planų, dengiančių scenarijus nuo minimalios krizės iki įsikišimo Aljanso teritorijoje.
- 2023 m., po Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, NATO sąjungininkai susitarė dėl trijų regioninių operatyvinių gynybos planų.
- Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad Maskva artimiausiais mėnesiais gali smogti dronais ar raketomis vienai iš NATO šalių kaip inscenizuotą provokaciją; panašius pavojus mini Prancūzija ir Nyderlandai.
- Latvijos prezidentas Edgaras Rinkėvičius teigė, kad daugelis NATO šalių šiuo metu nesugebėtų atremti Rusijos raketų atakos, jei konfliktas išsiplėstų.
Kodėl tai svarbu
Dragone pareiškimas – tai aukščiausio NATO karinio vadovo patvirtinimas, kad Aljansas yra pasirengęs reaguoti į galimą Rusijos eskalaciją. Jis skambėjo Lenkijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Lietuvos ir Latvijos perspėjimų apie galimas artėjančias Rusijos provokacijas fone, įskaitant hibridines atakas ir oro erdvės pažeidimus Europoje. Dragone pabrėžė maždaug 4 000 puslapių rytinio flango gynybos planų egzistavimą ir tolesnį pajėgų stiprinimą, taip siekdamas parodyti, kad Rusijos bandymai susilpninti Aljansą jį tik sutelkia.
Kas nutiko
Rugsėjo 19 d. Kopenhagoje per 32 aukščiausių NATO karinių vadovų susitikimą NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Džuzepė Kavo Dragone pareiškė, kad Aljansas yra pasirengęs reaguoti į galimą Rusijos eskalaciją rytiniame flange. Dragone teigė, kad „Aljansas pasiruošęs, struktūra pasiruošusi, kareiviai ir ginkluotė pasiruošę", ir pabrėžė, kad NATO toliau didina savo pajėgas tiek skaičiumi, tiek technine įranga. Jis atskleidė, kad NATO rytinio flango gynybai turi maždaug 4 000 puslapių karinių planų, dengiančių scenarijus nuo minimalios krizės iki įsikišimo Aljanso teritorijoje. Dragone taip pat pareiškė, kad Rusijos „neatsakingas elgesys" pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais bando sąjungininkų ryžtą, tačiau šie bandymai Aljanso neskiria, o tik galanda jo įrankius. Dragone pažymėjo, kad sąjungininkai „pasiruošę eskalacijos atveju. Užpuolimo atveju mes žinome, ką daryti". Pasak jo, savaitgalio susitikime generolai atskirai neaptarė pastarųjų sąjungininkų perspėjimų apie galimas provokacijas.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida Dragone pareiškimą pateikia platesniame Europos sostinių perspėjimų kontekste. Šaltiniai akcentuoja Lenkijos premjero Donaldo Tusko teiginį, kad Maskva artimiausiais mėnesiais gali smogti dronais ar raketomis vienai iš NATO šalių kaip inscenizuotą provokaciją, bei Prancūzijos ir Nyderlandų pareiškimus apie panašią riziką. Jie mini konkrečius neseniai užfiksuotus incidentus – dronų perėmimą prie Rumunijos krantų, ginkluotą bepilotį orlaivį Leipcigo oro uoste, droną, įskridusį į Lietuvą iš Baltarusijos, ir, Estonijos teigimu, Maskvos organizuotą gaisrą dronų gamykloje. Ukrainos šaltiniai taip pat perteikia Latvijos prezidento Edgaro Rinkėvičiaus (vienoje versijoje – Volodymyro Zelenskio) vertinimą, kad daugelis NATO šalių šiuo metu nesugebėtų atremti Rusijos raketų atakos, ir Ukrainos strateginių komunikacijų centro pastabą, kad Maskva kadaise taip pat planavo greitai užimti Kijevą – kontekstualizuojant Rusijos prezidento padėjėjo Nikolajaus Patruševo teiginį, esą Varšuva dingtų „per dvi-tris dienas".
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose nevienodai nurodyta Lenkijos premjero Donaldo Tusko perspėjimo data: kai kuriuose – „ketvirtadienis" be konkretaus skaičiaus, kitame – rugsėjo 17 d., dar kitame – rugsėjo 18 d. Taip pat skiriasi autoriaus, pasakiusio, kad daugelis NATO šalių šiuo metu nesugebėtų atremti Rusijos raketų atakos ir kad Europa nebeįstengia sekti dronų ir aviacinio karo, kurį vykdo Ukraina, raida, tapatybė: dauguma šaltinių jį įvardija kaip Latvijos prezidentą Edgarą Rinkėvičių, tačiau vienas šaltinis tuos pačius žodžius priskiria Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Kontekstas
2023 m., po Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, NATO sąjungininkai susitarė dėl trijų operatyvinių regioninių gynybos planų. Rugpjūtį JAV žvalgybos ataskaitose buvo perspėta, kad Maskva planuoja ribotą ataką prieš vieną iš NATO šalių per artimiausius kelerius metus. Pastarosiomis savaitėmis Europoje padaugėjo oro erdvės pažeidimų ir sabotažo bandymų augant įtampai su Rusija. Rugsėjo 15 d. Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas pareiškė, kad karo veiksmų prieš Maskvą atveju Varšuva būtų sunaikinta „per dvi-tris dienas". YES konferencijoje Ukrainoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis teigė, kad Lenkija ir sąjungininkai galėtų greitai nugalėti Rusiją, jei ši pultų, remdamiesi NATO pranašumu aviacijoje ir moderniuose tolimojo nuotolio ginkluose.