Turkijos energetikos ministras: Ankara gaus dalį Rusijos dyzelino pagal susitarimą su JAV
Turkijos energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras pranešė, kad Turkijos dalis atiteks Rusijos dyzelino, kurį Maskva tieks pasaulio rinkoms pagal susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV žingsnį pavadino nepartnerišku, o JAV administracijoje kilo prieštaringų aiškinimų dėl sandėrio tikslo.
Pagrindiniai faktai
- Turkijos energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras teigė, kad Turkija gaus dalį Rusijos dyzelino pagal Maskvos ir JAV susitarimą
- Bayraktaras susitarimą pavadino svarbiu Turkijos energetiniam saugumui, bet nenurodė dyzelino kiekių
- Spalio 9 d. Donaldas Trumpas pranešė susitaręs su Vladimiru Putinu dėl Rusijos dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms
- Po „energijos paliaubų“ paskelbimo spalio 11 d. Rusija, Zelenskio duomenimis, per savaitę 76 kartus smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai
- Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas paaiškino leidimą kaip „paspirtį“ Rusijai baigti karą, o valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Rusijos dyzelinas būtų parduotas rinkoje ir taip
- Zelenskis pasiūlė JAV derėtis dėl Rusijos dyzelino eksporto kartu su Ukraina; abiejų JAV partijų senatoriai reikalauja, kad Trumpas sandėrį atšauktų
Kodėl tai svarbu
Turkijos dalyvavimas formuoja, kaip JAV ir Rusijos dyzelino sandėris paveiks pasaulines rinkas, o susitarimas sulaukė plataus pasipriešinimo – Ukrainos, Europos bei abiejų JAV partijų – kelia abejonių dėl Vašingtono derybų su Rusija krypties. Be to, JAV administracijos pareigūnai pateikė prieštaringus sandorio tikslo paaiškinimus, o Rusija tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai net ir po „energijos paliaubų“ paskelbimo.
Kas nutiko
Turkijos energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras pareiškė, kad Turkija gaus dalį Rusijos dyzelino, kurį Maskva pagal susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis tieks pasaulio rinkoms. Ministras susitarimą pavadino svarbiu Turkijos energetiniam saugumui, tačiau nenurodė būsimų tiekimo apimčių. Spalio 9 d. Donaldas Trumpas pranešė susitaręs su Vladimiru Putinu dėl Rusijos dyzelino tiekimo į Amerikos ir pasaulio rinkas, o vėliau JAV iždas paskelbė, kad OFAC išduoda laikinąją licenciją Rusijos dyzelino eksportui. Prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV žingsnį pavadino nepartnerišku ir teigė, kad tuo metu JAV buvusi Ukrainos derybinė komanda buvo naudojama kaip „priedanga“. JAV administracijoje kilo aiškinimų prieštaravimų – energetikos sekretorius Chrisas Wrightas leidimą įvardijo kaip „paspirtį“ Rusijai baigti karą, o valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Rusijos dyzelinas būtų parduotas rinkoje ir taip. Zelenskis pasiūlė JAV dėl dyzelino eksporto derėtis kartu su Ukraina, o abiejų partijų senatoriai reikalauja sandėrį atšaukti.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida susitarimą pristato kaip nuolaidą Maskvai: naudos iš jo sulauks Turkija, ne Ukraina. Ypatingas dėmesys skiriamas Zelenskio reakcijai – pabrėžiama, kad JAV paskelbimo metu šalyje buvo Ukrainos derybinė komanda, o ji buvusi naudojama kaip „priedanga“. Ataskaitose akcentuojama, kad Rusija ir po „energijos paliaubų“ tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, o sandėris vadinamas vienpusišku ir nepatikimu. Zelenskio pasiūlymą kartu su Ukraina derėtis dėl Rusijos dyzelino eksporto stiprina abiejų JAV partijų senatorių reikalavimai atšaukti sandėrį – taip parodoma, kad opozicija JAV viduje yra rimta.
Kuo skiriasi pranešimai
JAV administracijoje kilo prieštaravimas dėl sandorio tikslo: energetikos sekretorius Chrisas Wrightas jį pristatė kaip „paspirtį“ Rusijai baigti karą prieš Ukrainą, o valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Rusijos dyzelinas būtų parduotas rinkoje ir be šio susitarimo. Atskiras „Axios“ pranešimas, cituojantis šaltinius, teigė, kad Trumpas leido Rusijai tiekti dyzeliną, nes Zelenskis atsisakė nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms – šis aiškinimas prieštarauja tiek Wrighto ir Rubio paaiškinimams, tiek Zelenskio vertinimui, kad JAV žingsnis yra nepartneriškas.
Kontekstas
Rusija pastaraisiais mėnesiais dėl vidaus tiekimo problemų buvo apribojusi savo dyzelino eksportą, susikaupė apie 4,8 mln. tonų atsargų. Turkija labai priklauso nuo energetikos importo iš Rusijos, Irano ir Azerbaidžano, tačiau siekia jį diversifikuoti, įskaitant pirkimus iš Jungtinių Valstijų. Ankara planuoja 2028 m. Juodojoje jūroje paleisti antrąją plūduriuojančią dujų gavybos platformą, kurios tikslas – padidinti kasdienę gavybą iki 45 mln. kubinių metrų, ir derasi su Maskva dėl dujų pirkimo pratęsimo po 2026 m.