G7 skirs 260 mln. eurų skubiam Černobylio konteinerio remontui
G7 šalys paskelbė skirsiančios 260 mln. eurų skubiam Černobylio atominės elektrinės naujojo apsauginio konteinerio remontui, kuris buvo pažeistas 2025 m. vasarį Rusijos drono smūgio. Paramos donorų konferencija, kurią organizuoja Prancūzija, Ukraina ir EBRD, numatyta 2026 m. lapkričio 9 d. Paryžiuje.
Pagrindiniai faktai
- G7 skirs 260 mln. eurų skubiam Černobylio AE naujojo saugaus konteinerio remontui.
- Žala padaryta 2025 m. vasarį Rusijos dronui smogus į konstrukciją.
- Donorų konferencija Paryžiuje numatyta 2026 m. lapkričio 9 d.; ją rengia Prancūzija, Ukraina ir EBRD.
- EBRD vertinimu, pilnam remontui prireiks mažiausiai 500 mln. eurų.
- Remonto darbai turi būti užbaigti iki 2030 m., kad būtų išvengta plieno arkos korozijos ir užtikrintas 100 metų tarnavimo laikas.
- G7 narėmis, minima šiame kontekste, yra Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.
- Paskelbta Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko rudens susitikimų Bankoke metu, po G7 finansų ministrų susitikimo.
Kodėl tai svarbu
Prieš keturiasdešimt metų įvykusios didžiausios pasaulyje branduolinės avarijos liekanas dengiantis naujasis konteineris yra skirtas 100 metų tarnavimo laikui, todėl jo pažeidimai kelia tiesioginę grėsmę radiacinei saugai. Be remonto iki 2030 m. plieno arka gali pradėti koroduoti, o tai galėtų sužlugdyti dešimtmečius tarptautinių investicijų ir sukelti ilgalaikius aplinkosaugos bei saugos pavojus. 260 mln. eurų sudaro maždaug pusę EBRD apskaičiuotų 500 mln. eurų, reikalingų pilnam atstatymui, todėl lapkričio 9 d. Paryžiaus donorų konferencija bus svarbi papildomam finansavimui užtikrinti.
Kas nutiko
G7 šalys paskelbė, kad skirs 260 mln. eurų skubiam Černobylio atominės elektrinės naujojo saugaus konteinerio remontui. Statinys 2025 m. vasarį buvo pažeistas Rusijos drono smūgio. Pranešimas buvo paskelbtas Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko rudens susitikimų Bankoke metu, po G7 finansų ministrų susitikimo. EBRD vertinimu, pilnam remontui ir konstrukcijos funkcionalumo atstatymui prireiks mažiausiai 500 mln. eurų. Remonto darbai privalo būti baigti iki 2030 m., kad būtų sumažinta plieno arkos korozijos rizika ir užtikrintas suplanuotas 100 metų tarnavimo laikas. Tolesnį tarptautinį finansinį koordinavimą numatyta vykdyti 2026 m. lapkričio 9 d. Paryžiuje vyksiančioje donorų konferencijoje, kurią organizuoja Prancūzija, Ukraina ir EBRD. G7 sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Kuo skiriasi pranešimai
Ukraina teigia, kad smūgį 2025 m. vasarį atliko Rusijos dronas su didelio galingumo sprogstamąja galvute. Kremlius neigia atsakomybę ir tvirtina, kad Kijivas inscenizavo incidentą, siekdamas sužlugdyti vykstančias taikos derybas. Šaltiniai: "Інтерфакс-Україна" ir "Радіо Свобода".
Kontekstas
1986 m. sprogus ketvirtajam Černobylio atominės elektrinės reaktoriui, įvyko didžiausia branduolinė avarija pasaulio istorijoje. 2019 m. užbaigtas naujasis saugus konteineris, kurio statyba kainavo 2,5 mlrd. JAV dolerių, gaubia senąjį sarkofagą ir leidžia saugiai išardyti originalią konstrukciją. 2025 m. vasarį Rusijos dronas smogė į šį konteinerį, sukeldamas gaisrą ir pramušdamas angą apsauginiame korpuse; buvo pažeisti išorinis ir vidinis arkos apvalkalai, kėlimo įranga, ventiliacijos ir elektros tiekimo sistemos. 2025 m. gruodį TATENA pranešė, kad po smūgio apsauginė arka prarado pagrindines saugos funkcijas, įskaitant radioaktyvių medžiagų sulaikymą, nors atraminės konstrukcijos ir stebėsenos sistemos liko nepažeistos. 2025 m. kovą 400 tūkst. eurų buvo skirti žalos tyrimui. 2026 m. balandį Ukraina su partneriais pasirašė susitarimą dėl specialios sąskaitos atstatymui atidarymo, o 2026 m. rugpjūtį Vokietija paskelbė skirsianti iki 50 mln. eurų. ES taip pat skirs 75 mln. eurų dotaciją, o Norvegija – daugiau nei 9 mln. eurų. 2020 m. Jungtinė Karalystė tapo viena iš Tarptautinės bendradarbiavimo Černobylio klausimais sąskaitos (ICCA) įsteigėjų-donorų; bendras JK įnašas siekia 8 mln. eurų.