Andy Burnham
-
Jungtinė Karalystė skyrė 260 mln. svarų Ukrainai: pristatys daugiau nei 1 000 toliui skirtų smogimo dronų
Jungtinė Karalystė 19 lapkričio susitikime Berlyne, vykusiame Koalicijos norinčių susirinkime, paskelbė 260 mln. svarų, maždaug 342 mln. dolerių, vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai. Pakete numatytos daugiau nei 1 000 toliui skirtų smogimo dronų, kai kurių skridimo nuotolis viršija 1 000 km, taip pat jūriniai, žvalgomieji ir logistiniai dronai bei britų kompanijų prieiga prie „Avengers AI Labs“.
-
Berlyne susitikusi „Norėtųjų koalicija“ pagrindė žaliosios eilutės per derybas ir paramą Ukrainai
Berlyne susibūrę „Norėtųjų koalicijos“ lyderiai 2026 m. lapkričio 19 d. patvirtino europinės paramos Ukrainai tęsimo planą, kvietė Rusiją paskelbti židinės energetikos ir Černobylio jūros (t. y. Juodosios jūros) nutrūkimo bei pateikė pasiūlymą, kad Europa dalyvautų būsimose Rusijos ir Ukrainaus derybose. Lyderiai taip pat sutapo, jog kitame rate derybų dalyvautų Ukraina, Europa, JAV ir Rusija, o pažangos sieks apsaugoti „jautrios“ Ukrainai, ypač žiemą, taip pat apgintas jos oro ir priešraketinė gynybą.
-
Zelenskis: Rusija per savaitę 76 kartus atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 18 d. pranešė, kad nuo JAV prez Donaldo Trumpo paskelbto „energetinio ugnies nutraukimo“ prieš savaitę Rusija sąmoningai atakavo Ukrainos energetikos ir naftos bei dujų infrastruktūrą 76 kartus. Per savaitę Rusija paleido apie 2 700 atakos dronų, 1 700 aviacinių bombų ir 66 raketas (daugiausia – balistines). Naktį iš spalio 17 į 18 d. Rusijos pajėgos smogė į pastotes Vinnycios, Žytomyro, Chmelnyckio ir Odesos srityse – dešimtys tūkstančių šeimų liko be elektros.
-
Barro: du trečdalius Ukrainos gaunamos žvalgybos teikia Europa, tarp jų – Prancūzija
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė radijo stočiai „France Inter“, kad du trečdalius žvalgybos duomenų, kuriuos šiuo metu gauna Ukraina, teikia Europos šalys, įskaitant Prancūziją. Jo žodžiais, Europa jau seniai teikia didžiąją dalį paramos Ukrainai ir daro didžiausią spaudimą Rusijai; ministras taip pat pabrėžė, kad „Kremlius ir socialinių tinklų troliai“ siekia silpninti europiečių ir ukrainiečių ryžtą. Pareiškimas paskelbtas spalio 15 d., neoficialių JAV grasinimų nutraukti žvalgybos mainus su Ukraina ir „SpaceX“ apribojimų „Starshield“ terminalams Ukrainoje fone.
-
„SpaceX“ apribojo „Starlink“ terminalų greitį Ukrainos kariuomenei – atšauktos kelios misijos
Naktį iš spalio 13 į 14 d. „SpaceX“ vienašališkai, be išankstinio įspėjimo apribojo karinio „Starlink“ paketo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainos gynybos pajėgoms. Nustatyta 160 km/val. (100 mylių per valandą) riba, o praradus ryšį nutrūko kelios svarbios misijos, įskaitant dronų smūgius ir interceptorių naudojimą prieš reaktyvinius „Shahed“. Apribojimą patvirtino prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas ir parėmė savanoris Serhijus Sternenko; ministras pirmininkas atskirai kreipėsi Lenkijos URM vadovas Radosławas Sikorskis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino sprendimą „didelė klaida“.
-
Beržemo vizito Londone metu Britanija paskelbs apie spartesnį LMM raketų tiekimą Ukrainai
Spaudžiant Rytų Europos saugumo aplinkybėms ir prieš žiemą, spalio 14 d., per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Londone, Jungtinė Karalystė paskelbs paspartinsianti lengvųjų daugiafunkcių raketų (LMM) tiekimą Ukrainai, skirtą reaktyviniams dronams naikinti. Anonduota ir nauja 45 mln svarų vertės zenitinių raketų siunta, o 10 mln svarų iš jos bus perduoti dar iki žiemos. Taip pat Londone patvirtinta, kad visiškai įgyvendinamas draudimas teikti jūrų paslaugas Rusijos SGD eksportui.
-
Kremlius palaiko Trumpo raginimą pakeisti Zelenskio vadovavimą Ukrainai; Europos ir Jungtinės Karalystės lyderiai išreiškė paramą Ukrainos prezidentui
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas palaikė JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą Ukrainai išsirinkti naują lyderį, teigdamas, kad Volodymyras Zelenskis nerodo politinės valios priimti sunkius sprendimus karui baigti. Zelenskis interviu ABC pareiškė, kad Ukraina ginsis nuo Rusijos agresijos nepaisydama Amerikos spaudimo, ir pasiūlė rinkimus surengti, jei Rusija sutiks su 60 dienų ugnies nutraukimu. ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Liuksemburge pareiškė, kad rinkimai karo metu neįmanomi, o spaudimas turi būti nukreiptas į Rusiją. Europos Komisijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai viešai išreiškė paramą Zelenskiui.
-
Trampas paskelbė „ energetinę paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos; Kremlius to nepatvirtino, o Rusijos smūgiai tęsėsi
JAV prezidentas Donaldas Trampas spalio 11 d. pranešė apie „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau Kremlius atsisakė patvirtinti bet kokį susitarimą, o Rusijos pajėgos tęsė smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Baltieji rūmai vėliau „Axios“ nurodė, kad paliaubos iš pradžių reikštų tik abipusį smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą – tai, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino asimetriška schema, nes Ukraina turi tik vieną gamyklą, o Rusija – platų tinklą. Zelenskis, spalio 12 d. kalbėjęs Varšuvos saugumo forume vaizdo ryšiu, pareiškė, kad pranešimas jį nustebino, ir perspėjo, kad Ukraina „atsakys“ šią žiemą, jei Rusija nesilaikys susitarimo.
-
Zelenskis ir Starmeris susitarė dėl dvišalio susitikimo; Britanija pakartojo paramą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris telefoninio pokalbio metu susitarė artimiausiomis dienomis surengti dvišalį susitikimą. Starmeris patvirtino visišką solidarumą su Ukraina, pranešė apie tolesnius sankcijų Rusijai stiprinimo veiksmus ir pabrėžė būtinybę nedelsiant pasiekti energetinę paliaubas. Pokalbis vyko Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui viešai kritikavus Zelenskį ir paskelbus apie susitarimą su Rusija dėl rusiško dyzelino tiekimo.
-
ES valstybės narės patvirtino išimtį Ukrainai įsigyti „Patriot“ raketų iš 90 mlrd. eurų paskolos
ES valstybės narės rugsėjo 7 d. pritarė išimčiai, leidžiančiai Ukrainai iš ES 90 mlrd. eurų paskolos (Ukraine Support Loan) pirkti JAV gaminamas „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemos raketas-perėmėjas. Kitas paskolos išmokėjimas – 3,2 mlrd. eurų – bus skirtas būtent šiems komponentams. Tai pirmas kartas, kai ši paskola panaudojama ne Europoje pagamintai ginkluotei finansuoti. Sprendimą kartu pasveikino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Mark Rutte.
-
Ukrainos F-16 pilotams trūksta aviacinių raketų – oro taikinius tenka naikinti iš patrankų
Ukrainos F-16 pilotai patiria didelį aviacinių raketų trūkumą – kai kuriuose dienos meto skrydžiuose prieš Rusijos oro taikinius jie priversti naudoti tik orlaivio integruotą 20 mm patranką. Tai patvirtino 107-osios oro eskadrilės vadas, pasivadinęs „Phantom“. Trūkumas ypač skaudžiai veikia Ukrainos oro gynybą, nes AIM-120 raketos naudojamos ir NASAMS sistemoms, saugančioms Kijevą.
-
„Downing Street“: Britanija ir Prancūzija derasi dėl SCALP raketų gamybos linių Ukrainoje
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Andy Burnham ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko „Downing Street“ ir aptarė tolesnius žingsnius kuriant Ukrainoje vietines tolimojo nuotolio SCALP raketų surinkimo linijas. Pokalbio metu taip pat apibendrinti praėjusią savaitę Kijeve vykusios „noro koalicijos“ susitikimo rezultatai.
-
Ukraina paprašė ES finansuoti PAC-3 raketas iš 90 mlrd. eurų paskolos
Ukraina oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją dėl kelių milijardų eurų iš 90 mlrd. eurų ES paramos paskolos PAC-3 valdomųjų raketų, skirtų „Patriot“ oro gynybos sistemoms, įsigijimui finansuoti. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 2 d. patvirtino, kad prašymas gautas, ir pareiškė, kad ES valstybės narės jį šiuo metu nagrinėja, o procesas „ juda teisinga kryptimi".