Paskelbta · Atnaujinta

Ukraina liko be „Patriot“ raketų perėmėjų – CNN šaltinio duomenimis

Ukraina visiškai išsekė JAV priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ perėmėjų raketų atsargas, pranešė CNN, remdamasi su situacija susipažinusiu šaltiniu. Tai paaiškėjo po naktinio Rusijos smūgio, per kurį balistinės raketos smogė trims Kijevo elektrinėms ir Charkivo energetikos infrastruktūrai; žuvo keturi, sužeista 25 žmonės.

Pagrindiniai faktai

  • Ukraina visiškai išsekė „Patriot“ perėmėjų raketų atsargas, pranešė CNN, remdamasi šaltiniu.
  • Per naktinį trečiadienio smūgį Rusijos balistinės raketos smogė trims Kijevo elektrinėms ir Charkivo energetikos infrastruktūrai; žuvo keturi, sužeista 25 žmonės.
  • CNN šaltinio teigimu, beveik visos neseniai paleistos Rusijos balistinės raketos nebuvo perimtos dėl perėmėjų trūkumo.
  • Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina šiemet gavo tris kartus mažiau raketų, skirtų apsisaugoti nuo balistinių raketų, nei pernai.
  • Pasak Zelenskio, žiemai Ukrainai reikės 100–120 „Patriot“ raketų per mėnesį.
  • Ukraina dar negavo licencijos „Patriot“ perėmėjų raketoms gaminti – klausimas vilkinamas nuo liepos.
  • Leidinyje „Financial Times“ teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė perduoti Ukrainai 300 „Patriot“ raketų, siekdamas išsaugoti Amerikos atsargas Irano karo akivaizdoje.

Kodėl tai svarbu

Be „Patriot“ perėmėjų Ukraina negali apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų smūgių – praėjusi ataka Kijeve parodė tiesiogines pasekmes: keturios aukos, 25 sužeistieji, sugadintos trys elektrinės ir Charkivo energetikos objektai. Zelenskio teigimu, žiemai būtų reikalinga 100–120 raketų per mėnesį, tačiau dabartinis pristatymų tempas – tris kartus mažesnis nei pernai. Galimą ilgalaikį sprendimą blokuoja nuo liepos vilkinama JAV licencija Ukrainai gaminti „Patriot“ raketas, o „Financial Times“ duomenimis, Trumpas atsisakė perduoti dar 300 raketų, siekdamas išsaugoti Amerikos atsargas Irano karo akivaizdoje. Tai rodo ir karinę, ir politinę įtampą Kijevo–Vašingtono santykiuose.

Kas nutiko

CNN, remdamasi su situacija susipažinusiu šaltiniu, pranešė, kad Ukraina visiškai išsekė „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemų perėmėjų raketų atsargas. Tai paaiškėjo po nakties iš antradienio į trečiadienį (spalio 14 d.) įvykusio Rusijos smūgio, per kurį balistinės raketos smogė trims Kijevo šiluminės energijos elektrinėms ir Charkivo energetikos infrastruktūrai; Kijeve žuvo keturi žmonės, 25 buvo sužeisti. CNN šaltinis teigė, kad beveik visos paleistos Rusijos balistinės raketos nebuvo perimtos būtent dėl perėmėjų trūkumo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė, kad Ukraina šiemet gavo tris kartus mažiau raketų, skirtų apsisaugoti nuo balistinių raketų, nei pernai, o oficiali Vašingtono nurodyta priežastis – karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, žiemai Ukrainai būtų reikalinga 100–120 „Patriot“ raketų per mėnesį. Ukraina taip pat dar nėra gavusi JAV licencijos „Patriot“ perėmėjų raketoms gaminti – klausimas vilkinamas nuo liepos. „Financial Times“ rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė perduoti 300 „Patriot“ raketų, siekdamas išsaugoti Amerikos atsargas Irano karo akivaizdoje.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida akcentuoja tiesiogines karines ir humanitarines pasekmes: Kijeve žuvo keturi žmonės, 25 buvo sužeisti, o trys elektrinės ir Charkivo infrastruktūra patyrė smūgius. Pranešimai pabrėžia Zelenskio kreipimąsi dėl papildomų „Patriot“ paketų ir jo skaičiavimą – 100–120 raketų per mėnesį žiemai. Daug dėmesio skiriama įstrigusiam gamybos licencijos klausimui: Ukraina teigia dar negavusi JAV leidimo, nors liepos NATO viršūnių susitikime Trumpas esą buvo sutikęs, o rugsėjo pabaigoje Zelenskis kalbėjo apie konkrečius susitarimus. Kai kurie šaltiniai mini Zelenskio teiginį, kad JAV, reaguodamos į prašymus suteikti daugiau oro gynybos priemonių, susilpnino „Starlink“ veiklą Ukrainoje, o taip pat – Kijevo ir Vašingtono santykių trintį dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Vienintelis tarptautinis šaltinis, patekęs į sintezę – ne ukrainiečių agentūra – „Patriot“ raketų trūkumą nagrinėja platesniame Zelenskio ir Trampo politinio konflikto kontekste, greta karinio trūkumo pabrėžiant diplomatinius nesutarimus. Tarptautinėje perspektyvoje daugiau svorio skiriama struktūrinei priežasčiai – pasaulinei „Patriot“ raketų stokai ir JAV dėmesio bei atsargų nukreipimui į karą su Iranu, o ne tik Ukrainos vidaus pasekmėms. Ypač akcentuojamas praneštas Trampo atsisakymas perduoti 300 papildomų raketų ir atsisakymas patvirtinti gamybos licenciją, o JAV atsakas vertinamas kaip Amerikos atsargų išsaugojimą prioritetizuojantis apribojimas.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl dviejų dalykų. Pirma, ar Trumpas jau patvirtino licenciją Ukrainai gaminti „Patriot“ raketas: viena versija teigia, kad jis sutiko NATO viršūnių susitikime, o Zelenskis rugsėjo pabaigoje kalbėjo apie konkrečius susitarimus; kita – kad Trumpas vėliau tvirtino dar nepriėmęs galutinio sprendimo ir atsisakė patvirtinti licenciją. Antra, kaip apibūdinti likusią trūkstamų raketų dalį: Zelenskis yra sakęs, kad Ukraina turi apie dešimtadalį (10 %) skubiai reikalingų perėmėjų, o atskirame CNN interviu – kad turi tik apie 1 % ir žiemai reikėtų 5 % JAV atsargų.

Kontekstas

„Patriot“ perėmėjų raketos yra brangios ir pasaulyje jų trūksta; sąjungininkai arba išnaudojo savo atsargas, arba stiprina savo oro gynybą Irano karo akivaizdoje. Graikija ir Ispanija turi „Patriot“ raketų (Graikija – mažiausiai 200 PAC-2) artėjantį jų galiojimo pabaigos terminą, tačiau nė viena šalis nesutiko jų perduoti Ukrainai. Ukrainoje balistinių raketų perėmimo efektyvumas, kaip pranešama, nuo maždaug 40 % 2026 m. pradžioje iki vasaros vidurio krito beveik iki nulio. Dar 2026 m. rugpjūčio viduryje Ukrainos pareigūnai CNN sakė, kad perėmėjų beveik neliko – tada CNN pirmą kartą gavo prieigą prie „Patriot“ sistemos Ukrainoje. 400 mln. JAV dolerių vertės „Patriot“ paketas neapima raketų; rugsėjį Europos Komisija leido įsigyti PAC-3 raketų ES paskolos lėšomis, tačiau didžioji pristatymų dalis numatoma tik ateinančiais metais.