Bulgarija kreipėsi į NATO dėl kovos aviacijos ir priešdrondinių sistemų po išpuolių Juodojoje jūroje
Bulgarijos gynybos ministras Dimitaras Stoyanovas pranešė, kad Bulgarija oficialiai kreipėsi į NATO su prašymu suteikti kovos aviacijos, raketinių sistemų, priešdrondinių sistemų ir patrulių aviacijos pajėgumų. Kreipimasis susijęs su augančiu išpuolių prieš laivus Juodojoje jūroje dažnumu. Ministras pažymėjo, kad NATO atsakymo dėl pastiprinimo būdų dar nėra, ir pabrėžė, kad sąjungininkų pajėgumai yra riboti.
Pagrindiniai faktai
- Bulgarija kreipėsi į NATO generalinį sekretorių ir vyriausiąjį sąjungininkų vadą Europoje dėl kovos aviacijos, raketinių, priešdrondinių sistemų ir patrulių aviacijos
- Ministras Dimitaras Stoyanovas teigė, kad NATO sprendimas dėl pastiprinimo dar nepatvirtintas
- Per savaitę dronai atakavo du laivus prie Rumunijos krantų – abu užsidegė
- Antradienį prie Bulgarijos Juodosios jūros krantų nuskendo komercinis laivas po dronų atakos
- Sofia po laivo nuskendimo iškvietė Rusijos ambasadorių
- Stoyanovas atkreipė dėmesį, kad papildomų pajėgumų reikia ir Rumunijai, ir Baltijos šalims
- Rumunijos URM vadovė Oana Țoiu 15 spalio pareiškė, kad Rusija Juodąją jūrą daro pavojingą zona civiliniams laivams
Kodėl tai svarbu
Tai – viešas Juodosios jūros NATO pasienio valstybės kreipimasis dėl plataus spektro pastiprinimo reaguojant į civilinių laivų atakas. Ministras dronų smūgius pristato kaip visos aljanso saugumo problemą, o ne tik dvišalį klausimą, tuo pačiu pabrėždamas ribotus NATO pajėgumus ir konkurenciją dėl jų su Rumunija bei Baltijos šalimis.
Kas nutiko
Bulgarijos gynybos ministras Dimitaras Stoyanovas pranešė, kad Bulgarija kreipėsi į NATO su prašymu suteikti kovos aviacijos, raketinių sistemų, priešdrondinių sistemų ir patrulių aviacijos pajėgumų. Pasak jo, laiškai ir kreipimaisi buvo išsiųsti NATO generaliniam sekretoriui ir vyriausiajam sąjungininkų vadui Europoje, prašant didesnių pajėgumų, įskaitant papildomų pajėgų dislokavimą Bulgarijos teritorijoje. Stoyanovas pabrėžė, kad NATO sprendimas dėl pastiprinimo būdų dar nėra patvirtintas, ir atkreipė dėmesį, kad sąjungininkų pajėgumai yra riboti – papildomų resursų reikia ir Rumunijai, ir Baltijos valstybėms. Ministras taip pat teigė, kad išpuolių intensyvumas Juodosios jūros regione auga, o incidentai prie sąjungininkių teritorijų rodo būtinybę spartinti Bulgarijos armijos modernizavimą.
Tą pačią savaitę dronai atakavo du laivus prie Rumunijos Juodosios jūros krantų – abu užsidegė. Minėtą antradienį dronų ataka prie Bulgarijos krantų nuskandino komercinį laivą, o po to Sofia iškvietė Rusijos ambasadorių. Rumunijos URM vadovė Oana Țoiu spalio 15 d. pareiškė, kad Rusija Juodąją jūrą daro pavojinga zona civiliniams laivams; penktadienį Rumunija tebeieškojo 7 dingusių jūreivių po dronų atakos.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pasakoja apie šią istoriją akcentuodama, kaip NATO narė Juodojoje jūroje siekia sąjungininkių apsaugos nuo su Rusija siejamų grėsmių, įskaitant grėsmes civilinio laivybos koridoriui, kuriuo Ukraina gabena grūdų eksportą.
Kontekstas
Per tą pačią savaitę dronai smogė laivams prie Rumunijos krantų – du iš jų užsidegė, o prie Bulgarijos Juodosios jūros krantų nuskendo komercinis laivas po dronų atakos. Bulgarija po laivo nuskendimo iškvietė Rusijos ambasadorių. Rumunijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad Rusija Juodąją jūrą daro pavojingą civiliniams laivams. Stoyanovas teigė, kad NATO atsakymas dar nepatvirtintas.