Estija iš Tarpos į Jychvi perkelia 1-ąją brigadą ir pereina prie „aktyvios gynybos“ strategijos
Estija nuolat dislokuoja savo 1-ąją pėstininkų brigadą iš Tarpos į Jychvį, maždaug 50 km nuo Rusijos sienos – tai naujos „aktyvios gynybos“ strategijos, įtrauktos į Nacionalinio saugumo koncepciją gegužę, dalis. Estija per pastaruosius metus pasirašė sutartis dėl devynių amerikietiškų HIMARS ir devynių Pietų Korėjos „Chunmoo“ salvinės ugnies sistemų su maždaug 300 km siekio raketomis; Sankt Peterburgas nuo Estijos pasienio bazių yra už 260 km. Šalies žvalgyba įspėja, kad Rusijos vadovybė gali bandyti ribotą operaciją pasienyje prie Narvos, siekdama patikrinti NATO 5-ojo straipsnio ryžtą.
Pagrindiniai faktai
- Estija nuolat dislokuoja 1-ąją pėstininkų brigadą iš Tarpos į Jychvį, maždaug 50 km nuo Rusijos sienos.
- Svarbiausia Estijos smogiamoji jėga – 1-oji brigada, vadovaujama pulkininko Tarmo Kundlos.
- Per pastaruosius metus pasirašytos sutartys dėl 9 HIMARS sistemų su M57 balistinėmis raketomis (iki 300 km) ir 9 Pietų Korėjos „Chunmoo“ sistemų.
- Sankt Peterburgas (260 km nuo Estijos bazių) patenka į naujos ginkluotės zona.
- Karinės bazės statyba Narvoje – 200 karių nuolat, iki 800 krizės atveju (iš viso 1 000).
- Karinės išlaidos šiais metais išaugo 42 % iki 2,4 mlrd. eurų (5,4 % BVP); Jungtinė Karalystė didina kontingentą nuo 800 iki 1 200 karių.
- Estijos žvalgyba baiminasi ribotos Rusijos operacijos prie Narvos kaip provokacinio 5-ojo straipsnio tikrinimo.
Kodėl tai svarbu
Estija iš esmės keičia savo gynybos doktriną – vietoj partizaninio delsimo strategijos, kurtos po 2014-ųjų Krymo okupacijos, pereinama prie gynybos pasienyje ir smūgių gilyniui į priešo teritoriją nuo pirmos invazijos dienos. Įsigydama 300 km siekiančias HIMARS ir „Chunmoo“ sistemas, Estija pirmą kartą įgyja galimybę pasiekti Sankt Peterburgą – tai reikšmingas pokytis Baltijos regiono saugumo balanse. Estijos žvalgybos perspėjimas, kad nei Estija, nei NATO šiuo metu negali patikimai atgrasinti riboto Rusijos smūgio prie Narvos, artimiausius 1–4 metus įvardijant kaip kritinį langą, rodo augančią tiesioginės konfrontacijos riziką.
Kas nutiko
Estija pradėjo nuolatinę 1-osios pėstininkų brigados, pagrindinės šalies smogiamoios jėgos, dislokaciją iš Tarpos į Jychvį, maždaug 50 km nuo Rusijos sienos. Perkėlimas vykdomas pagal gegužę Nacionalinio saugumo koncepcijoje įtvirtintą „aktyvios gynybos“ strategiją. Estija per pastaruosius metus pasirašė sutartis dėl devynių amerikietiškų HIMARS sistemų su M57 balistinėmis raketomis, kurių siekis iki 300 km, ir devynių Pietų Korėjos „Chunmoo“ salvinės ugnies sistemų analogiško nuotolio; Sankt Peterburgas nuo Estijos pasienio bazių yra už 260 km. Šalyje taip pat statoma karinė bazė Narvoje, skirta 1 000 karių (200 nuolat, 800 krizės atveju). Estijos pulkininkas Tarmo Kundla pabrėžė, kad gynyba turi prasidėti nuo sienos, o aukštas žvalgybos pareigūnas pareiškė, kad „sulaikymas neveikia“ ir kritinis Baltijos šalims laikotarpis yra artimiausi vieni–ketveri metai. Karinis biudžetas šiais metais augo 42 % iki 2,4 mlrd. eurų (5,4 % BVP), o Jungtinė Karalystė įsipareigojo didinti savo kontingentą nuo 800 iki 1 200 karių.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida nuosekliai pristato Estijos pasirengimą kaip tiesioginę reakciją į stebėjimus apie Rusijos veiksmus Ukrainoje. Ukrinform, „Jevropejska pravda“, LIGA.net, ZN.UA, NV ir „Suspilne Novyny“ akcentuoja Estijos įsigyjamas HIMARS ir „Chunmoo“ sistemas, atstumą iki Sankt Peterburgo ir Estijos žvalgybos citatas, ypač „Mes bijojome karo Ukrainoje. Dabar bijome jo pabaigos“. Ukrainos šaltiniai pabrėžia, kad Estija siekia ginti „kiekvieną colį“ teritorijos ir smogti gilyn į Rusiją nuo pirmos invazijos dienos, pateikia Kremliaus atsaką – D. Peskovo miglotą komentarą ir V. Putino teiginį, kad Maskva „nesiruošia“ karui prieš europines šalis.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skiriasi Estijos karinių išlaidų interpretacija: vieni nurodo 2,4 mlrd. eurų (5,4 % BVP) šiems metams kaip 42 % augimą, kiti praneša, kad 2027 m. ir vėliau gynybos išlaidos viršys 5 % BVP, o bendra nacionalinio gynybos biudžeto suma sieks 2,2 mlrd. eurų – mažesnę absoliučią sumą būsimiems metams („Jevropejska pravda“). Taip pat skirtingai pristatoma Narvos bazės struktūra: kai kurie šaltiniai bazę apibūdina kaip skirtą 1 000 karių, o kiti – kaip 200 nuolat dislokuojamų karių ir dar 800 pasirengimo krizės atveju („Jevropejska pravda“, LIGA.net, Ukrinform, ZN.UA, NV, „Suspilne Novyny“).
Kontekstas
Estija neturi nepriklausomų karinių oro pajėgų ir priklauso nuo NATO oro erdvės apsaugos, kas, be kita ko, pagrindžia „aktyvios gynybos“ pasirinkimą. Šalies reguliariosios pajėgos – maždaug 4 200 karių, o parengtas rezervas siekia iki 230 000 (apie penktadalį 1,3 mln. populiacijos); karo ar prieškariniu scenarijumi planuojama pakviesti 39 500 aukštos parengties rezervistų ir dar 40 000 parengtų atsargos karių. Ankstesnė Estijos gynybos doktrina, formuota dešimtmetį po 2014-ųjų Krymo okupacijos, rėmėsi greita šauktinių mobilizacija ir beveik partizanine gynyba pelkėtuose bei miškinguose reljefuose, laukiant NATO pastiprinimo. Rusijos valstybinės žiniasklaidos retorika nuosekliai pristato Estiją kaip „rusofobišką“ valstybę; Kremlius yra grasinęs Estijai galimu branduolinės ginkluotės panaudojimu, jei NATO branduolinis ginklas atsirastų šalies teritorijoje.