Europos lyderiai Briuselyje ruošiasi scenarijui, kuriame Trumpas stoja Maskvos pusėn
Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje šią savaitę kilo didelis susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, kurie per savaitę panaikino energetines sankcijas Rusijai, paspaudė Kijevą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir apkvestė Volodymyro Zelenskio teisėtumą. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad Vakarų aljansas dabar yra silpnesnėje padėtyje nei prieš kelias dienas. Ukraina ir toliau gauna JAV ginklų bei žvalgybos informacijos, tačiau Kijevui tenka didelis biudžeto deficitas, o Europos paramą dengti darosi vis sunkiau.
Pagrindiniai faktai
- EU viršūnių susitikimas Briuselyje šią savaitę aptaria Trumpo žingsnius Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu.
- Per savaitę Trumpas praktiškai panaikino Rusijai taikytas energetines sankcijas.
- Trumpas spaudžia Kijevą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
- Trumpas suabejojo Zelenskio teisėtumu, pakartodamas Rusijos propagandos tezes; Zelenskis apkaltino jį išdavyste.
- Danijos premjerė Mette Frederiksen: Vakarų aljansas dabar silpnesnėje padėtyje nei prieš kelias dienas.
- ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas: spaudimas turi būti daromas agresoriui, o ne aukai.
- Lapkritį numatoma Trumpo ir Putino galimybė susitikti APEC viršūnių susitikime Kinijoje be Zelenskio ar Europos lyderių.
Kodėl tai svarbu
Šis ES viršūnių susitikimas fiksuoja galimą esminį JAV politikos posūkį: per savaitę Donaldas Trumpas atšaukė energetines sankcijas Rusijai, spaudžia Kijevą atsisakyti smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai ir kvestionuoja Volodymyro Zelenskio teisėtumą, kartodamas Maskvos naratyvus. Europos lyderiai viešai pripažįsta, kad Vakarų aljansas silpnesnis nei prieš kelias dienas, o planuojamas Trumpo ir Putino susitikimas APEC viršūnių susitikime Kinijoje galėtų vykti be Ukrainos ar Europos atstovų – tai kelia susirūpinimą, kad sprendimai dėl karo gali būti priimami be Kijevo. Tuo pačiu metu JAV toliau tiekia ginklus ir žvalgybos informaciją, kurią Kijevas vadina gyvybiškai svarbia savo gynybai.
Kas nutiko
ES viršūnių susitikime Briuselyje šią savaitę aptariami Donaldo Trumpo veiksmai Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu. Per pastarąją savaitę Trumpas, sudaręs susitarimą su Vladimiru Putinu dėl Rusijos naftos tiekimo JAV ir pasaulinei rinkai, atšaukė ilgus metus kauptas energetines sankcijas prieš Kremlių, ėmė spausti Kijevą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir suabejojo Volodymyro Zelenskio teisėtumu, pakartodamas Rusijos propagandos tezes. Zelenskis apkaltino jį išdavyste ir viešai jį kritikavo. Ketvirtadienį Briuselyje Danijos premjerė Mette Frederiksen žurnalistams teigė, kad „Vakarų aljansas dabar silpnesnėje padėtyje nei prieš kelias dienas“, ir perspėjo, kad be paramos Ukrainai visa Europa ir NATO atsidurs daug pavojingesnėje padėtyje. Keletas ES lyderių, tarp jų Prancūzijos ir Vokietijos, uždaruose pokalbiuose nurodė, kad Trumpas linkęs pulti Kijevą ir palaikyti Maskvą ir tai varguai pasikeis. Spalio 11 d. Trumpas vėl kaltino Kijevą dėl taikos susitarimo nebuvimo ir pareiškė, kad „Ukrainai laikas išsirinkti naują prezidentą“. Penktadienį Briuselyje kalbės Zelenskis. Lapkritį Putinui atsivers galimybė susitikti su Trumpu APEC viršūnių susitikime Kinijoje, kurioje nedalyvaus nei Zelenskis, nei Europos lyderiai. Nepaisant nesutarimų, JAV toliau parduoda Ukrainai ginklus ir teikia žvalgybos informaciją, kurią Kijevas vadina gyvybiškai svarbia gynybai.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Abu šaltiniai yra ukrainietiški, todėl istorija pasakojama per Ukrainos interesų prizmę: akcentuojama Trumpo posūkis Maskvos naudai, Europos aliarmas ir spaudimas Kijevui atsisakyti smūgių Rusijos naftos objektams. Pabrėžiama Zelenskio išdavystės jausmas ir jo vieša Trumpo kritika, taip pat baimė, kad Ukraina yra verčiama kapituliuoti. Ypatingas dėmesys skiriamas Europos baimei būti išstumtai iš derybų – tai iliustruoja būsimas Trumpo ir Putino susitikimas APEC viršūnių susitikime Kinijoje be ukrainiečių ar Europos lyderių.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinės žiniasklaidos rėmas tiesiogiai šaltiniuose nėra atskirai pateiktas – abu straipsniai yra ukrainietiški ir remiasi Bloomberg pranešimu.
Kuo skiriasi pranešimai
Vienoje ataskaitoje ekspertai teigia, kad pagrindinė aukštų JAV degalų kainų priežastis yra JAV karas prieš Iraną, o kitose ataskaitose Trumpo energetikos sprendimai pirmiausia siejami su vidaus politiniu dėmesiu degalų kainoms prieš Kongreso pusmečio rinkimus.
Kontekstas
Trumpo ir Zelenskio santykiai jau yra patyrę panašių įtampų: praėjusiais metais Ovaliniame kabinete kilus karštai apkalbai JAV laikinai apribojo žvalgybos informacijos mainus, o Vašingtonas vėliau bandė įtikinti Kijevą priimti 28 punktų taikos planą, laikomą daugiausia atitinkančiu Rusijos interesus. „Didžiojo septyneto“ susitikime Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas surengė trumpą Trumpo ir Zelenskio susitikimą, kuriame Zelenskis parodė Trumpui nuotraukas Rusijos raketomis sugriauto Kijevo katedros. Ukraina prieš žiemą susiduria su JAV „Patriot“ raketų trūkumu, nes Rusija stiprina smūgius prieš civilinę infrastruktūrą – Kijeve periodiškai dingsta elektra ir vanduo. Kijevo karo išlaidos kuria didelį biudžeto deficitą, kurį Europai vis sunkiau padengti. Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai privačiai sutarė, kad Europos politika Ukrainos atžvilgiu turi išlikti nepakeista nepaisant Vašingtono pozicijos svyravimų, bendradarbiaujant su JAV, kai įmanoma, ir tęsiant Kijevo paramą, kai ne.