Kallas apkaltino JAV derybininkus bandant pastūmėti Ukrainą į kapituliaciją pagal Putino sąlygas
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai Kaja Kallas apkaltino JAV derybininkus pusantrų metų spaudus Ukrainą kapituliuoti pagal Vladimiro Putino sąlygas ir teigė, kad Ukraina atsilaikė tik dėl Europos paramos. Susitikime su ES užsienio reikalų ministrais Kallas pristatė plataus masto ES dalyvavimo 2026 m. vasario taikos derybose planą ir pabrėžė, kad Europa privalo būti prie derybų stalo, nes sankcijų panaikinimo sprendimai priklauso jos kompetencijai.
Pagrindiniai faktai
- Kaja Kallas apkaltino JAV derybininkus pusantrų metų bandžius priversti Ukrainą kapituliuoti Putino sąlygomis
- Ukraina, anot Kallas, išvengė kapituliacijos tik dėl Europos paramos
- Kallas ES užsienio reikalų ministrams pristatė „išties maksimalistinį“ ES dalyvavimo 2026 m. vasario taikos derybose planą
- Kallas pabrėžė, kad Europa privalo dalyvauti derybose, nes sankcijų panaikinimas priklauso ES kompetencijai
- Kallas paragino ES pateikti Rusijai savų reikalavimų, kad taika būtų ne tik paskelbta, bet ir ilgalaikė bei teisinga
- Volodymyras Zelenskys anksčiau yra kaltinęs JAV bandymais spausti Kijevą kapituliuoti prieš Rusiją
- 2026 m. spalio 20 d. Osle buvo numatytos derybos su Donaldo Trumpo, Zelenskio, Norvegijos ir Suomijos lyderių specialiaisiais pasiuntiniais bei JK, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, ES ir NATO atstovais
Kodėl tai svarbu
Kallos žodžiai Vakarų aljansui atvirai rodo įtrūkį dėl to, kaip ir kieno sąlygomis turėtų baigtis karas. Ji viešai ne šiaip pagiria Europą, bet priešpriešina ją JAV kaip veiksnį, kuris neleido Ukrainai kapituliuoti, – netiesiogiai perimdama pasakojimą, kurį anksčiau naudojo Zelenskys. Sankcijų kompetencijos akcentavimas leidžia ES reikalauti vietos prie derybų stalo ne tik kaip rėmėjai, bet ir kaip dalyvei, formuojančiai bet kokio susitarimo turinį. Zelenskio ir Kallos retorikos sutapimas rodo, kad Kijevo ir Briuselio pozicijos šiuo klausimu derinamos, o ne atsitiktinai sutampa.
Kas nutiko
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai Kaja Kallas, kalbėdama ES užsienio reikalų ministrų susitikime, apkaltino JAV derybininkus pusantrų metų spaudus Ukrainą kapituliuoti Vladimiro Putino sąlygomis. Jos vertinimu, būtent Europos parama neleido Ukrainai pasiduoti. Kallas pristatė „išties maksimalistinį“ planą, kaip ES dalyvaus 2026 m. vasarį numatytose taikos derybose, ir pabrėžė, kad Europa privalo sėsti prie derybų stalo, nes sankcijų panaikinimo sprendimai priklauso ES kompetencijai. Ji paragino ES pateikti Rusijai savų reikalavimų, siekiant, kad taika būtų ne tik paskelbta, bet ir ilgalaikė bei teisinga. Pasak Kallos, Rusija tarp savo interesų nurodo ir sankcijų panaikinimą.
Kallos kaltinimai dera su anksčiau Volodymyro Zelenskio reiškta kritika, kad JAV spaudžia Kijevą kapituliuoti prieš Rusiją. Spalio 20 d. Osle buvo numatytos atskiros derybos, kuriose turėjo dalyvauti specialieji Donaldo Trumpo, Zelenskio pasiuntiniai, Norvegijos ir Suomijos lyderiai, taip pat JK, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, ES ir NATO atstovai.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaidos pasakojimas sutampa su Kallos pozicija: pagrindinis akcentas – JAV spaudimas Ukrainai kapituliuoti Putino sąlygomis, o Europa pateikiama kaip veiksnys, kuris šios kapituliacijos neleido įvykti. Tokiu rėminimu ES ne tik palaiko Ukrainą, bet ir tampa diplomatijos varomąja jėga. Ukrainos žiniasklaida, cituodama Kallos žodžius, faktiškai pritaria JAV kritikai ir palaiko jos liniją.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautiniame kontekste Kallos žodžiai rodo retą viešą skilimą Vakarų aljanso viduje – ES vyriausioji įgaliotinė atvirai kaltina svarbiausią sąjungininkę spaudimu Ukrainai kapituliuoti. Tuo pat metu spalio 20 d. Osle vyko platesnės derybos su JAV, Ukrainos, Norvegijos, Suomijos, JK, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir NATO dalyvavimu, tad Kallos retorika fiksuoja prieštarą tarp Europozicijos ir bendro derybų formato.
Kontekstas
Spalio 20 d. Osle buvo numatytos derybos, kuriose dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo, Volodymyro Zelenskio specialieji pasiuntiniai, Norvegijos ir Suomijos lyderiai bei JK, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, ES ir NATO atstovai. Kalla susitikime su ES užsienio reikalų ministrais pristatė planuojamą ES vaidmenį 2026 m. vasario derybose; tarp Rusijos deklaruojamų interesų ji nurodė sankcijų panaikinimą.