Putinas pasiūlė Trumpo ir Xi trejų šalių susitikimą dėl karo Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo trejų šalių susitikimą, kuriame būtų aptariamas karo Ukrainoje užbaigimas Rusijai palankiomis sąlygomis. Kremlius siūlo susitikimą organizuoti lapkričio 18–19 d. Šendžene vyksiančio APEC viršūnių susitikimo paraštėse. Putinas šią idėją pateikė spalio 9 d. telefoninio pokalbio su JAV prezidentu metu, pranešė „The Wall Street Journal“.
Pagrindiniai faktai
- Putinas spalio 9 d. pokalbio su Trumpą metu pasiūlė trejų šalių susitikimą su Trumpu ir Xi dėl karo Ukrainoje užbaigimo sąlygų, palankių Rusijai.
- Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalio 18 d. interviu „The Wall Street Journal“ patvirtino, kad diskusijos vyksta, tačiau susitikimo darbotvarkė lieka neapibrėžta.
- Kremlius pasiūlė susitikimą surlęsti APEC viršūnių susitikimo, vyksiančio lapkričio 18–19 d. Šendžene, Kinijos pietuose, paraštėse.
- Neskelbiamas aukštas JAV pareigūnas „WSJ“ sakė, kad Trumpas dar nė susitaręs dėl dalyvavimo, tačg galėtų būti palankus idėjai.
- Rusijos pareigūnai idėją diplomatijos kanalais perdavė Pekinui; Kinijos pusė pareiškė, kad nesipriešins, jei Trumpas prisijungs.
- Per tą patį spalio 9 d. pokalbį JAV ir Rusija susitarėsi, kad JAV pirks rusišką dyzeliną ir skatins jo pardavimą pasaulio rinkoje.
- „WSJ“ siūlomą formatą be Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimo apibūdina kaip precedento neturintį ir galintį kelti nerimą Europos sostinėse.
Kodėl tai svarbu
Toks trišalis susitikimas be Ukrainos prie derybų stalo būtų precedento neturintis diplomatijos ħlasimasis, galintis reikšmingai paveikti tarptautinį atsaką į Rusijos karą prieš Ukrainą. Pasiūlymas karą traktuoja kaip didžiųjų valstybių reikalą, apeinant Ukrainą ir Europos sąjungininkus. Idėja buvo iškelta per tą patį pokalbį, kurio metu sutarta dėl JAV rusiško dyzelino pirkimo — kartu su vėliau sustabdytomis dalinėmis sankcijomis tai rodo platesnę JAV ir Rusijos santykių normalizaciją. Nors Trumpas dar nepritarė, jo pasirengimas įvykdyti priešrinkiminį pažadą dėl karo pabaigos palieka galimybę tolesniam judėjimui šia kryptimi. Kinijos pritarimas signalizuoja Pekino norą prisiimti aktyvesnį tarpininko vaidmenį.
Kas nutiko
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 9 d. pokalbyje su JAV prezidentu Donaldu Trumpu iškėlė idėją surlęsti trišalį viršūnių susitikimą su JAV ir Kinijos vadovais, siekiant aptarti karo Ukrainoje užbaigimą Rusijai palankiomis sąlygomis, pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasi buvusiu Rusios žvalgybos pareigūnu. Kremliu atstovano Dmitrijus Peskovas spalio 18 d. interviu „The Wall Street Journal“ patvirtino, kad diskusijos vyksta, tačiau nėra aiškaus supratimo nei apie susitikimo formatą, nei apie jo galimą darbotvarkę; visos trys pusės pripažįsta tik hipotetinę galimybę. Kremlius susitikimo susitikime siūlo surlęsti lapkričio 18–19 d. Šendžene (Kinija) vyksiančio APEC viršūnių susitikimo paraštėse. Neskelbiamas aukštas JAV pareigūnas „WSJ“ nurodė, kad Trumpas dar nepritarė dalyvauti, tačg galėtų būti palankus idėjai, turėdamas omenyje savo priešrinkiminį pažadą užbaigtąs konfliktą. Rusijos pareigūnai šį pasiūlymą diplomatijos kanalais perdavė Pekinui; Kinijos pusė nurodė, kad nesipriešins, jei Trumpas prisijungs. Per tą patį spalio 9 d. pokalbį JAV ir Rusija taip pat susitarėsi dėl JAV rusiško dyzelino pirkimo ir jo pardavimo pasaulio rinkimo skatinimo. Baltieji rūmai atsisakė komentuoti, o Kinijos ambasada Vašingtone neatsakė į žurnalistų užklausą. Buvęs Rusios žvalgybos pareigūnas Putino ambicijas dėl trišalio susitikimo apibūdino kaip „plaalias, „leis realistines“ — siekiančias antrojo „Jaltos“ susitikimo, kuriame pasaulis būtų padalytas į įtakos sferas.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Dauguma Ukrainos žiniasklaidos priemonių kaip pagrindinį veikėją iškelia Putiną, dažnai pridedant „hipotetinio“ pobūdžio vertinimą, cituojant Peskovą, ir akcentuoja, kad tikslas — aptarti karo užbaigimą Rusijos sąlygomis. Kai kurios Ukrainos žiniasklaidos priemonės siūlymą pateikia platesnio JAV ir Rusios suartėjimo kontekste, įskaitant dyzelino sandėrį po spalio 9 d. pokalbio, ir kontrastuoja jį su Zelenskio anksčiau pareikšta parengtimi dalyvauti trišaliame susitikime. Vienas Ukrainos portalas antraštėje vartoja "nerealistinių ambicijų" formuluotę, pabrėždamas skeptišką požiūrį į pasiūlymą. Ukrainos žiniasklaida paprastai pabrėžia Zelenskio nedalyvavimą siūlomame formate ir nerimą, kurį tai kelia Europos sostinėse.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Vienintelis tarptautinis šaltinis — Kataro transliuotojus "Al Jazeera Arabic" — praneša apie pasiūlymą tiesiogiai kaip apie Putino siūlymą surlęsti trišalį viršūnių susitikimą dėl karo užbaigimo, be papildomo Ukrainos konteksto rėmimo, kurį pateikia Ukrainos žiniasklaida. Tarptautinė žiniasklaida neišryškina nei Zelenskio pareikštos parengties dalyvauti trišaliame susitikime, nei platesnio Ukrainos ir JAV nesutarimo (Trumpo kaltinimų Zelenskiui ir Zelenskio atsakomųjų kaltinimų dėl „Patriot“ raketų vėlavimo), kuriuos įtraukia Ukrainos šaltiniai.
Kuo skiriasi pranešimai
Peskovas galimybę surlęsti Putino, Trumpo ir Xi susitikimą apibūdino kaip "hipotetinę" be aiškios darbotvarkės, o „The Wall Street Journal“ pranešimai šį pasiūlymą pateikia kaip konkretų Putino pasiūlymą, pateiktą spalio 9 d. pokalbio metu, aktyviai siūlant APEC vietą ir konsultuojantis su Pekinu.
Kontekstas
Pasiūlymą Putinas pateikė per spalio 9 d. pokalbį su Trumpu, pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasi buvusiu Rusios žvalgybos pareigūnu. Per tą patį pokalbį JAV ir Rusija susitarė, kad JAV pirks rusišką dyzeliną ir skatins jo pardavimą pasaulio rinkoje; Trumpas aiškino, kad nenorėjo „jos atstumti nuo derybų“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas spalio 18 d. interviu „WSJ“ patvirtino diskusijas, bet pabrėžė, kad susitikimo ir darbotvarkės supratimas dar nėra aiškus. Neskelbiamas aukštas JAV pareigūnas nurodė, kad Trumpas dar nė susitaręs dalyvauti, tačg galėtų būti palankus idėjai, atsižvelgdamas į savo priešrinkiminį pažadą. Rusijos pareigūnai idėją diplomatijos kanalais perdavė Pekinui; Kinijos pusė pareiškė, kad nesipriešins, jei Trumpas prisijungs. Baltieji rūmai atsisakė komentuoti, o Kinijos ambasada Vašingtone neatsakė. Buvęs Rusios žvalgybos pareigūnas Putino apiminius apibūdino kaip „antrąją Jaltą“, kuri pasaulį padalytų į įtakos sferas. Analitikai „WSJ“ teigė, kad trišalis dialogas Kinijos teritorijoje reikštų svarbų žingsnį Xi stiprinant Kinijos, kaip įtakingos diplomatijos tarpininkės, vaidmenį; šaltiniai nurodo, kad Xi bando subalansuoti paramą Putinui su ekonominių santykių su Europa išlaikymu. „WSJ“ siūlomą formatą be Zelenskio dalyvavimo apibūdino kaip precedento neturintį ir galintį kelti nerimą Europos sostinėse.