Europos lyderiai vertina Trumpo sandorį su Putinu kaip rinkimų žaidimą ir ruošia naujas sankcijas Maskvai
Europos pareigūnai sieja Donaldo Trumpo susitarimą su Vladimiru Putinu dėl rusiškų dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms su vidaus politine logika prieš lapkritį vyksiančius Kongreso pusmečio rinkimus. 12 spalio ES užsienio reikalų ministrai patvirtino didžiausią iki šiol sankcijų sąrašo plėtrą prieš Rusiją – daugiau nei 1 600 fizinių ir juridinių asmenų. Europos Komisija rengia 23-iąjį sektorinių sankcijų paketą, o Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Norvegijos vadovai ragina didinti spaudimą Maskvai.
Pagrindiniai faktai
- 12 spalio ES užsienio reikalų ministrai patvirtino didžiausią sankcijų sąrašo plėtrą prieš Rusiją – daugiau nei 1 600 fizinių ir juridinių asmenų.
- Europos Komisija rengia 23-iąjį sektorinių sankcijų paketą, kuris vyriausybėms turėtų būti pateiktas iki 2026 metų pabaigos.
- 9 spalį Donaldas Trumpas pranešė apie susitarimą su Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo; per artimiausius mėnesius galimas 4,8 mln tonų kiekis.
- Europos ir Ukrainos pareigūnų vertinimu, 4,8 mln tonų dyzelio JAV užtektų tik maždaug 10 dienų vartojimo.
- Europos diplomatai Trumpo sprendimą sieja su vidaus politika prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV Kongreso pusmečio rinkimus.
- ES vyriausybės atmetė Trumpo teiginius apie energetinę paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos; Kyivas tokį susitarimą taip pat oficialiai paneigė.
- 11 spalį, jau po Trumpo paskelbtų „paliaubų“, Rusijos pajėgos atakavo Charkivo TEC-5 ir smogė Pisocynui – žuvo trys žmonės, daugiau nei 20 sužeista.
Kodėl tai svarbu
Europos politikoje vyrauja nuomonė, kad Trumpo susitarimas dėl rusiško dyzelino mažina spaudimą Maskvai ir yra varomas JAV vidaus politikos, o ne strateginių tikslų. Skaičiuojama, kad pažadėti 4,8 mln tonų rusiško dyzelino JAV rinkoje efektas bus ribotas – apie 10 dienų vartojimo. Tuo pačiu metu ES didžiausiu mastu plečia sankcijų sąrašą ir rengia 23-iąjį sektorių sankcijų paketą – tai rodo gilėjantį Europos ir Vašingtono atotrūkį Rusijos politikos klausimu. Trumpo teiginys apie energetines paliaubas atmestas tiek Kijevo, tiek Europos vyriausybių, o po jo sekė nauji Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Kas nutiko
9 spalį Donaldas Trumpas telefoninio pokalbio su Vladimiru Putinu metu paskelbė susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms – tuo metu Kijivo delegacija Miamo derėjosi su ES atstovais. Per artimiausius mėnesius tiekimo apimtis gali siekti 4,8 mln tonų; Europos ir Ukrainos pareigūnų vertinimu, šio kiekio JAV užtektų tik apie 10 dienų vartojimo, todėl kainų poveikis būtų minimalus. 11 spalį Trumpas paskelbė, kad tarp Ukrainos ir Rusijos prasidėjo energetinės paliaubos; Kijivas oficialiai paneigė bet kokį susitarimą ir paprašė Vašingtono pateikti detales. Tą pačią dieną Rusijos pajėgos smogė Charkivo TEC-5 elektrinei ir raketomis atakavo Pisocyno gyvenvietę Charkivo srityje – žuvo 3 žmonės, daugiau nei 20 buvo sužeista. 12 spalį ES užsienio reikalų ministrai patvirtino didžiausią sankcijų sąrašo plėtrą – per 1 600 fizinių ir juridinių asmenų, o Europos Komisija iki 2026 metų pabaigos vyriausybėms pateiks 23-iąjį sektorių sankcijų paketą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos pozicija – oficialus Kijivo paneigimas dėl tariamo susitarimo sustabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai, nes Rusijos atakos tęsėsi iškart po Trumpo pareiškimo. Ukraina bet kokį sankcijų prieš Rusiją silpninimą be aiškaus ir ilgalaikio deeskalacijos susitarimo vertina kaip silpnybę, žaidžiančią Maskvos naudai.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinėje perspektyvoje dėmesys telkiamas į Europos pareigūnų vertinimą, kad Trumpo susitarimą lemia prieš lapkričio 3 d. vyksiančius Kongreso pusmečio rinkimus augančios JAV kuro kainos ir pažadas 2024 metų kampanijoje sumažinti benzino kainą iki mažiau nei 2 USD už galoną. Akcentuojamas ribotas 4,8 mln tonų rusiško dyzelino praktinis poveikis JAV kainoms bei ES, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Lenkijos ir Vokietijos spaudimas Maskvai sugriežtinti sankcijas ir uždaryti jas apeities kelius.
Kuo skiriasi pranešimai
Trumpas teigia, kad tarp Ukrainos ir Rusijos prasidėjo energetinės paliaubos; Ukraina ir ES vyriausybės šį teiginį atmeta, nes Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai tęsėsi iš karto po pareiškimo.
Kontekstas
9 spalį Trumpas susitarimą dėl rusiško dyzelino paskelbė tuo metu, kai Miamo Kijivo delegacija derėjosi su ES atstovais. 11 spalį jis teigė prasidėjus energetinėms paliauboms; Kijivas tai oficialiai paneigė, o tą pačią dieną Rusija atakavo Charkivo TEC-5 ir smogė Pisocynui. Europos lyderiai rusiškų energijos išteklių pajamas laiko pagrindine svertų jungtimi priversti Maskvą prie derybų. Didžiosios Britanijos ir Norvegijos pareigūnai taip pat pareiškė pasirengimą didinti spaudimą Maskvai.