Władysław Kosiniak-Kamysz
Władysław Kosiniak-Kamysz yra Lenkijos politikas ir Lenkijos liaudies partijos (PSL) pirmininkas. Jis eina nacionalinės gynybos ministro pareigas Donaldo Tusko vyriausybėje, sudarytoje 2023 metais. Anksčiau jis vadovavo Darbo ir socialinės politikos ministerijai ankstesnėje Tusko vadovaujamoje vyriausybėje.
-
Dvi Rusijos raketos ir reaktyvinis dronas įskyrė Lenkijos oro erdvę
Per didelę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę, remiantis Lenkijos pareigūnais, pateko dvi raketos ir reaktyvinis dronas. Visi trys objektai nukrito Lenkijos teritorijoje; nukentėjusiųjų ar svarbios infrastruktūros pažeidimų nenustatyta. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas surengė skubų susitikimą, o NATO šalims buvo priimti заклики надати додаткову допомогу.
-
Lvovo apygarda 2027 metus paviršino UPA, Romanui Šukhevičiui ir Olegui Olžyčiui, kilo aštrusios Lenkijos reakcijos
Spalio 20 d. Lvovo apygarda nutarė 2027 metus pavadinti Romano Šukhevyčiaus, Ukrainos sukiliminės armijos (UPA) ir poeto Olega Olžyčiaus metais. Šis regioninis sprendimas sukėlė aštrią Lenkijos politikų kritiką, o Lenkijos užsieniečių reikalų ministras pasirašė peticiją įtraukti jo iniciatorių Sviatoslavą Šeremetą į šalies nepageidaujamų asmenų sąrašą. Ukraina apgynė tai kaip regioninį sprendimą, kuris vis dėlto kenkia dvišalėms santykiams, ir paragino Varšuvą atsisakyti „aštrių žingsnių“.
-
Lenkija penkeriems metams uždraudė Lvivo srities tarybos deputatui Šeremetai atvykti į Šengeno zoną
Lenkija penkeriems metams – iki 2031 m. spalio 20 d. – uždraudė Lvivo srities tarybos deputatui ir memorialinio-paieškos centro „Dolya“ vadovui Sviatoslavui Šeremetai atvykti ir būti Šengeno zonos šalyse. Draudimą paskelbė vidaus reikalų ministras Marcin Kierwiński, o prašymą įtraukti Šeremetą į nepageidaujamų asmenų sąrašą pateikė užsienio reikalų ministras Radosław Sikorski. Draudimas susijęs su spalio 20 d. Lvivo srities tarybos sprendimu 2027-uosius paskelbti Romanu Šuchevičiumi, UPA ir Olehu Olžyčui skirtais metais.
-
Putinas siūlo Trampui ir Si Dzinpingui trišalį susitikimą be Ukrainos dalyvavimo
Vladimiras Putinas pasiūlė JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Kinijos lyderiui Si Dzinpingui aptarti Rusijos-Ukrainos karo pabaigą. Maskva pageidavo tokio formato, kuris būtų naudingas Rusijai ir kuriame nedalyvautų Ukraina. Siūlymas buvo pateiktas rugsėjojo 9 dienos telefono pokalbyje, o galima vieta – Kinijos mieste Šendžene vyksiančio APEC susitikio paraštėse.
-
Varšuvos saugumo forume Tuskas teigė, kad Ukraina kovoja dėl išlikimo, o Rusija – dėl dominavimo
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, atidarydamas Varšuvos saugumo forumą, pristatė karą Ukrainoje kaip kovą tarp siekio dominuoti ir kovos dėl išlikimo, patvirtino, kad Lenkija „negali ir neketina“ leisti būti įbauginama dėl paramos Ukrainai, ir pranešė apie pokalbį su NATO Europos vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi apie pasirengimą įvairiems scenarijams.
-
Lenkijos valdžia pranešė apie galimą pasikėsinimą į premjerą Donaldą Tuską ir gynybos ministrą
Lenkijos teisėsauga gavo informacijos apie galimą pasikėsinimą atentatu į ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir gynybos ministrą Vladislovą Kosiniaką-Kamyszą. Ministras-koordinatorius specialiųjų tarnybų Tomaszas Siemoniakas ir vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis pavedė imtis atitinkamų saugumo priemonių. Tą pačią dieną 11 val. Varšuvos laiku buvo sušauktas skubus tarpinstitucinis susitikimas ABW Antiteroristiniame centre. Lenkijos valdžia nepateikė jokios informacijos apie galimus užpuolikus ar grėsmės konkretumą.
-
Tuskas ir Zelenskis telefonavo: Lenkijos premjeras pažadėjo „visišką solidarumą“
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas spalio 11 d. kalbėjosi telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tuskas užtikrino visapusišką Lenkijos ir Europos solidarumą su Ukraina, o Zelenskis informavo apie gynybos poreikius fone, kurį apibūdino kaip smarkiai intensyvėjusius Rusijos apšaudymus ir destabilizavimo veiksmus.
-
Lenkija pakėlė aviaciją ir parengė oro gynybą Rusijos atakavyi atakojant Ukrainą
Spalio 7-osios rytą Lenkijos ginkluotyjių pajėgos pakėlė karinę aviaciją bei parengė antžemines oro gynybos ir radiolokacijos sistemas reaguodamos į didelį Rusijos smūgį Ukrainai. Pasak Lenkijos kariuomenės, tai buvo prevencinės priemonės, ypač pasienio zonose. Ukrainoje oro pavojaus signalas Kyjive ir daugumoje sričių buvo paskelbtas 3:09 nakties dėlėmis balistinių smūgių grėsmės, o netrukus sostinėje nugriaudėjo sprogimai.
-
Švedija dislokuoja „Patriot“ sistemas Lenkijoje Rzeszuvo logistikos centrui ginti
Švedija paskelbė dislokuojanti priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“ Rzeszuvo mieste pietryčių Lenkijoje, kad apsaugotų NATO logistikos mazgą, per kurį į Ukrainą tiekiama karinė ir civilinė pagalba. Misiją vykdys apie 100 Švedijos karių iš Oro gynybos pulko (Lv 6), ji prasidės gruodžio pradžioje ir tęsis iki 2026 m. pabaigos, planuojama pratęsti iki 2027 m. pirmosios pusės. Švedijos kariai veiks NATO vadovybės žinioje, pakeisdami dabartinę Nyderlandų rotaciją. Tai pirmasis Švedijos „Patriot“ sistemos dislokavimas NATO misijos metu ir pirmas jos priešlėktuvinės gynybos sistemų dislokavimas užsienyje.
-
Nuo spalio 1 d. Lenkija supaprastina oro objektų perėmimo procedūras
Nuo spalio 1 d. Lenkija įveda naujas, supaprastintas svetimų oro objektų aptikimo ir numušimo procedūras. Vietoje privalomo vizualinio identifikavimo leidžiama vadovautis taip vadinamuoju teigiamu identifikavimu – radaro, kitų sistemų duomenimis ar informacija, gauta iš Ukrainos pusės. Ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad naujosios taisyklės įgyvendinamos ginkluotųjų pajėgų lygiu, be teisės aktų pakeitimų.
-
Rusijos dronas smogė netoli Ukrainos–Lenkijos pasienio perėjos Jahodynas
rugsėjo 28 d. Rusijos dronas nukrito netoli tarptautinės pasienio perėjos „Jahodyn“ Voluinės srityje prie Ukrainos–Lenkijos sienos. Lenkija reagavo pakeldama karinę aviaciją, pervedė oro gynybos sistemas į parengtį ir laikinai sustabdė Ržešuvo ir Liublino oro uostų darbą. Perėjos pastatas buvo apgadintas smūgio bangos, tačiau aukų nepranešama. incidentas tapo dar vienu žingsniu spartinant Lenkijos planus peržiūrėti objektų numušimo procedūras.
-
Rusijos dronas smogė Kijevo centre – apgriauta Ukrainos nacionalinė mokslų akademija
Rugsėjo 28 d. Rusijos reaktyvinis dronas tiesiogiai smogė Nacionalinės mokslų akademijos (NAN) prezidiumo pastatui Kijevo istoriniame centre. Per ataką žuvo mažiausiai du žmonės, tarp jų – buvusio Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Volodymyro Horbulino asistentė. Smūgis sukėlė didelį gaisrą ir iš dalies sugriovė trijų aukštų pastato antrąjį ir trečiąjį aukštus. Ukrainos ir tarptautiniai lyderiai pasmerkė ataką kaip smūgį mokslui ir kultūros paveldui.
-
Atidėtas Lenkijos gynybos ministro vizitas į Pentagoną – derybas Vašingtone tęs pavaduotojai
Rugsėjo 23 d. numatytas Lenkijos gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo vizitas į Pentagoną buvo atidėtas JAV prašymu. Vašingtone vietoje ministro lankysis du jo pavaduotojai – Magdalena Sobkowiak ir Paweł Zalewski – ir tęs derybas dėl naujų JAV ir Lenkijos bendradarbiavimo susitarimų. Nauja vizito data kol kas nepaskelbta.
-
Lenkijos gynybos ministras: Ukrainos oro gynyba – tiesioginis Lenkijos interesas
Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė Seime, kad parama Ukrainai yra Lenkijos valstybinis interesas, nes be pakankamos Ukrainos oro gynybos Rusijos dronai pasieks Lenkijos teritoriją. Tuo pat metu premjeras Donaldas Tuskas lankėsi Ukrainoje, kur dalyvavo Karpatų integracijos iniciatyvos aukščiausiojo lygio susitikime ir pareiškė, kad pagal NATO, Ukrainos ir Lenkijos žvalgybos vertinimus Rusija artimiausiais mėnesiais stiprins atakas prieš Ukrainą ir jos partnerius.
-
Rusijos dronas nukrito prie Lenkijos sienos – Varšuva skubiai reagavo naikintuvais
2026 m. rugsėjo 17 d., 87-osiomis Sovietų Sąjungos invazijos į Lenkiją metinėmis, Rusijos smūgio dronas nukrito arba buvo sunaikintas maždaug 4 km nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos Volynės srityje, netoli Dorohusko–Jagodino pasienio punkto. Lenkijos oro pajėgos pakėlė naikintuvus, buvo dislokuotos oro gynybos ir radarų sistemos, laikinai sustabdytas Liubelino ir Žešuvo oro uostų darbas. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad dronas greičiausiai smogė degalinei, o gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamysz paskelbė didinantis F-16 ir sraigtasparnių aktyvumą.
-
Vilniaus oro erdvėje – galimas dronas: kilęs pavojus atšauktas, NATO naikintuvai pakelti
Sekmadienį, rugsėjo 13 d., Lietuvos valdžia paskelbė oro pavojų Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonuose dėl įtariamo drono šalies oro erdvėje. Buvo pakelti NATO Baltijos oro policijos naikintuvai, laikinai sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas, gyventojai gavo SMS įspėjimus. Po maždaug 38 minučių pavojus buvo atšauktas – Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad radaro signalus sukėlė paukščių pulkas, o tai vizualiai patvirtino NATO naikintuvo pilotas.
-
Rusijos dronai smogė infrastruktūrai prie pasienio su Lenkija; Tuskas sušaukė skubų pasitarimą
Naktį iš rugsėjo 12 į 13 d. Rusijos dronai smogė Ukrainos Voluinos srities infrastruktūrai prie pasienio su Lenkija – buvo pažeista dujų degalinė prie tarptautinio Yahodyn-Dorohusk pasienio kontrolės punkto, apgadintas vairuotojų sunkvežimis ir, anot Ukrzaliznytsios, lokomotyvas Kijevo–Varšuvos keleivinio traukinio, maždaug už 2 km nuo Lenkijos sienos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sekmadienį 17 val. vietos laiku sušaukė skubų pasitarimą Vyriausybės saugumo centre ir pareiškė, kad Lenkija negali atmesti galimybės, jog Rusijos eskalacija artimiausiais mėnesiais palies ir Lenkijos teritoriją. Trims Ukmergės saugumo centre susirinkusiems ministrams ir specialiųjų tarnybų vadovams jis pranešė, kad Lenkijos oro erdvė pažeista nebuvo, o pasienyje dislokuoti naikintuvai F-16 ir sraigtasparniai.
-
Sikorskis: Lenkija netrukdys atidaryti derybų klasterių Ukrainos ES stojimo procese
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis bendroje spaudos konferencijoje Kyjive su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pareiškė, kad Lenkija netrukdys atidaryti derybų klasterių Ukrainos Europos Sąjungos stojimo procese. Jis perspėjo, kad klasterių atidarymas nereiškia, jog jie bus greitai uždaryti, ir pabrėžė, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamai susijęs su Lenkijos saugumu.
-
Trumpas paragino Zelenskį nutraukti smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai
Sekmadienį, rugsėjo 13 d., JAV prezidentas Donaldas Trumpas Airijoje vykstančio Irish Open golfo turnyro metu paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nutraukti smūgius Rusijos dyzelino kuro infrastruktūrai, kaltindamas juos dėl pasaulinio dyzelino deficito. Trumpas taip pat teigė, kad deficitas nesusijęs su JAV karu prieš Iraną, o esą yra konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos padarinys. Jis nepateikė šio teiginio įrodymų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis viešai su tuo nesutiko, o Kremlius pareiškė palaikantis Trumpo raginimą, bet atsisakė žadėti, kad Rusija liausis pulti Ukrainos energetikos objektus.