Hamburgo teismas atmetė nutraukti bylos dėl „Šiaulių srautų“ sprogimo
Hamburgo Aukščiausiasis žemės teismas spalio 27 d. atmetė Serhijui Kuznetsovui ir його advokatams prašymą nutraukti baudžiamąją procedūrą dėl 2022 m. „Šiaulių srautų-1“ ir „Šiaulių srautų-2“ poviršinio sprogimo. Teismas nutarė tęsti bylos nagrinėjimą, o K. teisių gynėjai teigia, kad jis dėl karinės paslapties negali duoti parodymų. Teismas paaiškino, jog Vokietijos įstatymai ribų K. teisės gintis ir duoti parodymus neapriboja užsienio valstybės karinei tarnybai nustatytomis taisyklėmis.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 27 d. Hamburgo Aukščiausiajame žemės teisme vyko antroji K. bylos šių metų spalio 14 d. posėdis.
- Teismas atmetė advokatų prašymą nutraukti procedūrą ir продовжив bylos nagrinėjimą.
- K. įtariamas sprogimo sukėlimu, turto pažeidimu, viešųjų funkcijų trikdymu ir karinių nusikaltimų dalyvavimu užpuolus civilinę infrastruktūrą.
- Pagal prokuratūros versiją, 2022 m. rudenį K. vadovavo šešių asmenų grupėi, kuri apsinuomojo jachtą Rostoke ir plaukė prie Danijos salos Bornholmas.
- SPRinčia nurodo, kad K. organizavo ir įvykdė mažiausiai keturių 14–27 kg sprogstųjų detonavimą 70–80 m gylybe.
- 2022 m. rugsėjo 26 d. poviršiniai sprogimai Baltijos jūroje pažeido tris iš keturių „Šiaulių srautų“ vamzdžių linijų.
- K. advokatai стверджуо, jog nėra tiesioginių įrodymų, susijusių su K., ir kad jachtoje nebuvo jo DNR.
Kodėl tai svarbu
Sprendimas neleido nutraukti Vokietijos baudžiamojo proceso ir todėl parodo, kad teismas tęsia tyrimą dėl 2022 m. „Šiaulių srautų“ sprogimo. Kartu jis aiškina ginčą, susijusį su K. teise duoti parodymus bei karinės paslapties apsauga. Byloje taip pat kyla rimtų klausimų dėl prokuratūros teiginių apie tariamą valstybės dalyvavimą diversijoje, nors Ukraina šį dalyvavimą viešai neigia. Vokietijoje sulaikymo sąlygos taip pat sulaukė Žmogaus teisių ombudsmeno kritikos.
Kas nutiko
Spalio 27 d. Hamburgo Aukščiausiajame žemės teisme vyko antrasis posėdis Serhijui Kuznetsovui, kuriam pateikti kaltinimai dėl „Šiaulių srautų-1“ ir „Šiaulių srautų-2“ sprogimo. Teismas atmetė jo advokatų prašymą nutraukti procedūrą ir paskelbė, kad byla bus nagrinėjama pagal numatytą grafiką. Захист стверджу, kad 2022 m. pagrindinės диверсії час K. buvo aktyvus kariškis, įsipareigojęs laikyti valstybės paslaptį ir todėl negalėjo laisvai konsultuotis su advokatais ar duoti parodymų. Teismas ir prokuroras atsakė, jog Vokietijos procesinės teisės K. teisės gintis ir parodymų duodimas neriboja užsienio karinės tarnybos taisyklės. Kaip teigia SPRinčia, K. vadovavo šešių asmenų grupei, apsinuomojusiai jachtą Rostoke, kuri plaukė prie Bornholmo ir Baltijos jūroje įrengė sprogstųjų. Advokatai atmeta šią versiją, tvirtindami, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog K. dalyvavo в операціях, taip pat kad jachtoje nebuvo jo DNR.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniaskaitos pagrindinis dėmesys skiriamas bylos tęsėmui, teisiniams klausimams dėl karinės paslapties, K. teisės duoti parodymus ir jo advokatų argumentams, kad tyrimas neturi tiesioginių įrodymų. Taip pat pabrėžiamos ukrainiečių karininkų Rmano Červinskio ir Jurijaus Semeniuka bei Lietuvos Žmogaus teisių atstovo Dmitro Lubiniečio pareiškėjų teiginiai, Ukraines atsakymas į apkaltinimus dėl pilietinio infrastruktūros užpuolimo ir garantija padėti tyrimui.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautiniuose pranešimuose pagrindinis dėmesys skiriamas Hamburgo teismo procedūriniam sprendimому tęsti Serhijui Kuznetsovui, kuris yra Vokietijos teismams, taip pat jo ankstesniam sulaikymui Italijoje ir perdavimui Vokietijai. Pateikiama teismo pozicija dėl K. teisių bei prokuroro teiginių apie grupės veiksmus, o advokatų argumentai apie trūkstamus tiesioginius įrodymus pateikiami kaip atsakomasis pusės argumentas.
Kuo skiriasi pranešimai
Захист стверджу, kad K. 2022 m. buvo aktyvus kariškis, turėjo laikyti valstybės paslaptį ir negalėjo konsultuotis su advokatais ar duoti parodymų. Teismas ir prokuroras laikosi, jog Vokietijos įstatymai šioms aplinkybėms nesuteikia teisės ribojimo. Prokuratura taip pat teigia, kad K. vadovavo diversinei operacijai, тоді як его адвокати заперечують наявність прямих доказів та його присутність на яхті. Окремою розбіжністю є дата офіційного пред’явлення обвинувачень: у матеріалах вона подана як кінець червня 2026 року, а також як 1 липня 2026 року. Федеральна прокуратура стверджує, що учасники групи діяли від імені влади України, тоді як президент Зеленський заявив, що Україна не мала жодного стосунку до диверсії.
Kontekstas
2022 m. rugsėjo 26 d. poviršiniai sprogimai Baltijos jūroje pažeido tris iš keturių „Šiaulių srautų-1“ ir „Šiaulių srautų-2“ vamzdžių linijų. „Šiaulių srautai-1“ iki 2022 m. rugpjūčio buvo pagrindinis Rusijos dujų tiekimo į Vokietiją maršrutas, o „Šiaulių srautai-2“ nepradėjo veikti, nes Vokietija sustabdė jo sertifikavimą netrukus prieš Rusijos visuotinio karo pradžią. K. buvo sulaikytas Italijoje 2025 m. vasarą pagal europinį arešto orderį, o lapkričio pabaigoje po ekstradicijos procedūrų perduotas Vokietijai. Vokietija розслідує підрив як диверсію та підозрює щонайменше двох українців — Сергія Кузнєцова та Володимира Журавльова; останнього затримали в Хорватії.