Sankt Peterburgo dujotiekio sabotažo byloje Kuznecovo gynyba sieks liudyti dviejų karinių vadovybių parodymais
Hamburge teisiamas Serhijus Kuznecovas, kurį Vokietija įtaria 2022 m. „Nord Stream" dujotiekių sabotažo organizavimu. Jo gynyba ketina pateikti rašytinius dviejų tiesioginių karinių vadų parodymus – tarp jų asmens, vadinamo galimu visos operacijos organizatoriumi. Pats Kuznecovas teisme liudyti neketina, kaltinimus neigia, o Ukraina oficialiai atmeta bet kokią šalies sąsają su sabotažu.
Pagrindiniai faktai
- Vokietija įtaria ukrainietį Serhijų Kuznecovą organizavus 2022 m. „Nord Stream" dujotiekių sabotažą
- Kuznecovui pateikti kaltinimai dėl sprogimo sukėlimo ir karo nusikaltimo – atakos prieš civilinę infrastruktūrą
- Gynyba planuoja pateikti rašytinius dviejų jo karinių vadų parodymus; vienas jų vadinamas galimu visos operacijos organizatoriumi
- Kuznecovas pats teisme liudyti neketina, kaltinimus neigia; jo advokatai tvirtina, kad karys negali atskleisti veiklos detalių
- Kuznecovas 2025 m. rugpjūtį sulaikytas Italijoje pagal Vokietijos orderį ir vėliau išduotas Vokietijai
- 2022 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūroje įvykę sprogimai pažeidė tris iš keturių „Nord Stream" ir „Nord Stream 2" vamzdyno gijų
- Ukraina oficialiai atmeta kaltinimus; Opozicijos generalinė prokuratūra pranešė neradusi įrodymų dėl Ukrainos valstybės institucijų įsitraukimo
Kodėl tai svarbu
Hamburgo procesas yra pagrindinis teisinis tyrimas dėl 2022 m. „Nord Stream" sabotažo – vieno reikšmingiausių infrastruktūros išpuolių Baltijos jūroje. Gynyba siekia perkelti atsakomybę nuo Kuznecovo į aukštesnius Ukrainos karinius pareigūnus, įskaitant asmenį, laikomą galimu visos operacijos architektu. Kuznecovui pateikti kaltinimai ne tik dėl sprogimo sukėlimo, bet ir dėl karo nusikaltimo (atakos prieš civilinę infrastruktūrą) kelia klausimų, kaip sabotažas bus kvalifikuotas teisiškai. Ukraina oficialiai atmeta kaltinimus, o procesas Vokietijos teisme gali turėti įtakos platesniam tarptautiniam teisiniam ir politiniam šios bylos vertinimui.
Kas nutiko
Vokietija įtaria ukrainietį Serhijų Kuznecovą organizavus 2022 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūroje įvykdytą „Nord Stream" ir „Nord Stream 2" dujotiekių sabotažą, kurio metu buvo pažeistos trys iš keturių vamzdyno gijų. 2025 m. rugpjūtį Kuznecovas buvo sulaikytas Italijoje pagal Vokietijos orderį ir vėliau išduotas Vokietijai. Dabar Hamburge teisiamo asmens gynyba planuoja pateikti rašytinius dviejų jo tiesioginių karinių vadų parodymus; vienas jų apibūdinamas kaip tikėtinas visos operacijos organizatorius. Pats Kuznecovas teisme liudyti neketina, o jo advokatai tvirtina, kad kaip karys jis neturi teisės atskleisti savo veiklos detalių. Vokietijos prokuratūra taip pat nurodo, kad sabotažui vykdyti buvo pasitelkta septynių žmonių grupė – keturi narai (tarp jų viena moteris), sprogdintojas, laivo kapitonas ir koordinatorius; sprogdikliai buvo padėti nuomotos jachtos „Andromeda" narų.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida – LIGA.net, „Hromadske" ir NV – sutelkia dėmesį į BBC pranešimus apie gynybos strategiją: teismui bus pateikti dviejų karinių vadų parodymai, o ne paties Kuznecovo liudijimas. Visos trys ukrainietiškos redakcijos nuosekliai pabrėžia Ukrainos oficialų kaltinimų atmetimą bei URM atstovo Heorhijaus Tychyjo poziciją, nukreipiančią dėmesį nuo sabotažo prie „Nord Stream" statybos kaip veiksnio, leidusio Rusijai pradėti karą. Pranešimuose taip pat akcentuojamas BBC pastebėjimas, kad sabotažo metu Kuznecovas buvo aktyvioje karinėje tarnyboje, ir Ukrainos advokato Mykolos Katerynčuko vertinimas, jog Hamburgo teismas turėtų prasidėti apie spalio 26 d.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose fiksuojami du esminiai prieštaravimai. Pirma, dėl Kuznecovo vaidmens: Vokietijos prokuratūra teigia, kad jis vadovavo operacijai, o jo gynyba siekia perkelti atsakomybę aukštyn – į du jo karinius vadus, tarp kurių yra asmuo, vadinamas tikėtinu visos operacijos organizatoriumi. Antra, dėl Ukrainos valstybės sąsajos su sabotažu: Vokietijos tyrėjai nurodo galimą „valstybinį pėdsaką", o Ukrainos generalinė prokuratūra 2026 m. liepos 9 d. pranešė, kad Ukrainos tyrimas nerado įrodymų dėl šalies institucijų ar pareigūnų įsitraukimo; Ukraina kaltinimus oficialiai atmeta.
Kontekstas
2022 m. rugsėjo 26 d. naktį Baltijos jūroje įvykę sprogimai pažeidė tris iš keturių „Nord Stream" ir „Nord Stream 2" vamzdyno gijų. Sprogimų metu abu dujotiekiai neveikė, tačiau buvo užpildyti techninėmis dujomis. Vokietijos tyrėjai įtaria, kad sprogmenis padėjo narų grupė, naudojusi nuomotą jachtą „Andromeda". 2024 m. vasarį Danijos ir Švedijos teisėsauga nutraukė tyrimus dėl nepakankamų pagrindų pradėti baudžiamąsias bylas. Rusija kaltino sprogimais Jungtinę Karalystę, kuri šiuos kaltinimus atmetė. „The Wall Street Journal", remdamasi šaltiniais, pranešė, kad operaciją suplanavo keli aukšto rango Ukrainos karininkai ir verslininkai; dalis užsienio žiniasklaidos kaip „koordinatorių" nurodė buvusį Ukrainos žvalgybos pareigūną Romaną Červinskį, kuris tai neigia. Ukrainos URM atstovas Heorhijaus Tychyjo teigė, kad „Nord Stream" statyba leido Rusijai pradėti karą, nes Maskva nebeprivalėjo nuo dujų tranzito per Ukrainą.