Ukrainietis Žuravliovas prašo politinio prieglobsčio Kroatijoje Vokietijos ekstradicijos byloje
Ukrainos pilietis Volodymyras Žuravliovas, kurį Vokietijos prokurorai įtaria dalyvavus 2022 m. „Nord Stream“ dujotiekių sabotaže, pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį Kroatijoje. Jo advokato teigimu, prieglobsčio prašymas automatiškai nesustabdo ekstradicijos proceso. Pulos apylinkės teismas anksčiau leido jį išduoti Vokietijai – gynyba sprendimą apskundė.
Pagrindiniai faktai
- Ukrainietis V. Žuravliovas pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį Kroatijoje, motyvuodamas tuo, kad Vokietijoje nesulauks teisingo teismo.
- Advokato Mykolos Katerynčiuko teigimu, prieglobsčio prašymas automatiškai nesustabdo ekstradicijos į Vokietiją proceso.
- Pulos apylinkės teismas Kroatijoje leido Žuravliovo ekstradiciją; gynyba šį sprendimą apskundė ir vadina jį „šališku“ bei „politiniu“.
- Žuravliovas Kroatijoje buvo sulaikytas rugpjūčio 19 d. pagal Vokietijos Europos arešto orderį; jis yra 46 metų profesionalus naras ir narų instruktorius.
- Anksčiau, 2025 m. spalį, Varšuvos teismas atsisakė tenkinti Vokietijos ekstradicijos prašymą dėl Žuravliovo ir nurodė jį paleisti.
- Pagrindinis įtariamasis sabotaže yra ukrainietis Serhijus Kuznecovas, sulaikytas Italijoje 2025 m. rugpjūtį ir išduotas Vokietijai 2025 m. lapkritį; 2026 m. liepos 1 d. jam oficialiai pateikti kaltinimai, o teismas Hamburge numatytas spalio pabaigoje.
Kodėl tai svarbu
Žuravliovo prieglobsčio prašymas – naujas etapas Nord Stream sabotažo byloje, nes jis sukuria papildomą teisinį barjerą Vokietijos pastangoms jį ekstraduoti. Ankstesnis Lenkijos atsisakymas jį išduoti ir Ukrainos pareiškimas, kad valstybės dalyvavimo sabotaže nerasta, rodo bylos politinį jautrumą.
Kas nutiko
Ukrainos pilietis Volodymyras Žuravliovas, įtariamas Vokietijos prokurorų dėl dalyvavimo 2022 m. rugsėjo 26 d. trijose Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 dujotiekių atšakų sprogdinimuose Baltijos jūros dugne prie Danijos Bornholmo salos, pateikė politinio prieglobsčio Kroatijoje prašymą. Jo advokatas Mykola Katerynčiukas, kalbėjęs „Suspilne“ ir „Babeliui“, teigė, kad prieglobsčio prašymas automatiškai nesustabdo ekstradicijos. Pulos apylinkės teismas Kroatijoje anksčiau leido Žuravliovo ekstradiciją į Vokietiją; gynyba sprendimą apskundė ir vadina jį „šališku“ bei „politiniu“. Žuravliovas Kroatijoje buvo sulaikytas rugpjūčio 19 d. pagal Vokietijos Europos arešto orderį; sulaikymo metu jis dirbo konsultantu Holivudo filme „Snake Island“ („Острів Зміїний“), kurio siužetas susijęs su Nord Stream sabotažu. Žuravliovas – 46 metų profesionalus naras ir narų instruktorius; Vokietijos kaltinimai jam apima bendrą sprogdinimo organizavimą, antikonstitucinę sabotažą ir statinių sunaikinimą, o vėlesnis orderis papildytas karo nusikaltimo – atakos prieš civilinius objektus – epizodu. Žuravliovas kaltinimus neigia ir tvirtina sabotažo metu buvęs Ukrainoje.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainiečių žiniasklaida akcentuoja Žuravliovo pilietybę, jo gynėją ukrainietį Mykolą Katerynčiuką ir prieglobsčio motyvą – tvirtinimą, kad Vokietijoje jis nesulauktų teisingo teismo. Pranešimuose pabrėžiama gynybos charakteristika, jog Pulos teismo sprendimas dėl ekstradicijos yra „šališkas“ ir „politinis“, o ekstradicijos ginčas traktuojamas kaip politiškai motyvuotas procesas. Taip pat primenamas ankstesnis Lenkijos atsisakymas išduoti Žuravliovas ir oficiali Ukrainos pozicija, kad tyrimas nerado Ukrainos valstybės įsitraukimo į sabotažą įrodymų.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl kelių faktų. Dauguma nurodo, kad Vokietija išdavė arešto orderius šešiems Ukrainos piliečiams, tačiau vienas šaltinis mini penkis, o kiti nurodo, kad iš viso buvo identifikuoti septyni asmenys. Šaltiniai taip pat skiriasi dėl tikslios Pulos teismo ekstradicijos sprendimo datos – vienas nurodo 2026 m. rugsėjo 18 d., kiti rašo tik „anksčiau“. Dėl Kuznecovo bylos – vieni šaltiniai teismą Hamburge datuoja „spalio pabaigoje“, kiti nurodo „maždaug spalio 26 d.“
Kontekstas
2022 m. rugsėjo 26 d. naktį trys iš keturių Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 atšakų Baltijos jūros dugne prie Danijos Bornholmo salos buvo sunaikintos povandeniniais sprogimais; nepažeista liko tik viena atšaka. 2024 m. vasarį Danijos teisėsauga nutraukė tyrimą dėl sprogimų, neradusi pagrindo baudžiamajai bylai; analogišką sprendimą priėmė ir Švedija. 2025 m. rugpjūčio 26–27 d. Vokietijos žiniasklaida „Die Zeit“, ARD ir „Süddeutsche Zeitung“ paskelbė tyrimą, kad Vokietija identifikavo visus įtariamuosius ir išdavė arešto orderius šešiems Ukrainos piliečiams. Pagrindiniu įtariamuoju laikomas Serhijus Kuznecovas, Vokietijos prokurorų vertinamas kaip sabotažo grupės vadovas, kuris kaltinimus neigia; jis sulaikytas Italijoje 2025 m. rugpjūtį, išduotas Vokietijai 2025 m. lapkritį, o 2026 m. liepos 1 d. oficialiai apkaltintas – jo teismas Hamburge numatytas spalio pabaigoje. 2024 m. ir 2025 m. rugsėjo 30 d. Žuravliovas buvo sulaikytas Lenkijoje pagal Vokietijos Europos arešto orderį; 2025 m. spalį Varšuvos teismas atsisakė jį išduoti ir nurodė paleisti. Rusija kaltino Ukrainą, JAV ir Jungtinę Karalystę dėl sprogimų – šios šalys kaltinimus atmetė. „The Wall Street Journal“, remdamasi šaltiniais, pranešė, kad sabotažas buvo suplanuotas aukštų Ukrainos karinių ir verslo veikėjų ir įvykdytas iš burlaivio, naudojant viešai prieinamus jūros dugno žemėlapius.