Paskelbta · Atnaujinta

Vakarų žvalgyba: Putinas nepasiruošęs derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos

Vakarų žvalgybos, pagal pateiktą vertinimą, Vladimiras Putinas nepasiruošęs rimtiems deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos ir nori tęsti kovingus veiksmus bent iki žiemos pabaigos. Jis atmetė net dalinį ugnies nutraukimą, o jo laikomasi pozicija prieštarauja Donaldo Trampo reikalavimui baigti karą. Tuo tarpu diplomatinės pastangos tęsiasi, tačiau Rusijos maksimalistiniai reikalavimai ir ES bei Jungtinių Valstijų pozicijos apsunkina susitarimo perspektyvas.

Pagrindiniai faktai

  • Vakarų розвідки: Putinas nepasiruošęs rimtiems derybams dėl karo pabaigos ir gali kovoti bent iki žiemos pabaigos.
  • Putinas atmetė net dalinį ugnies nutraukimą, nepaisant Trampo reikalavimo baigti kovingus veiksmus.
  • Maskva tikisi didesnio pažangos Rytų Ukrainoje arba spaudimo susilpninimo raketų ir bepiločių dronų smūgiais po Kijevą ir енергети infrastruktūrą.
  • Rusija patiria didelių nuostolių, mobilizacijos sunkumų ir ekonominio nestabilumo; Vakarų žvalgybos vertinimu, per mėnesį Ukrainoje žūsta arba sunkiai sužeidžiami 40–50 tūkstančių Rusijos karių.
  • Vienos Vakarų žvalgybos manymu, galimos sutarties sąlygos būtų viso Donbaso perdанčios Rusijai ir neleidžiančios Ukrainali niekada įstoti į NATO.
  • Ukrainos vadovybė tikėtina atmes tokias sąlygas, o ES lyderiai atmetė Rusijos reikalavimus dėl Europos saugumo architektūros.
  • ES lyderiai susitare, kad Rusijos derybųose Europą atstovaus ES institucijos, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Lenkija.

Kodėl tai svarbu

Žvalgybos vertinimas rodo, kad netoli terminas netoli karo pabaigos nematomas, o žiemą gali sustiprėti rusų raketų, dronų bei smūgių prieš energetikos infrastruktūrą. Tai apsunkins pastangus досягтити politinio sprendimo. Puto atmetimas net dalinio ugnies nutraukimo sukuria atitrūkstamą skirtį su Trampo reikalavimu baigti kovingus veiksmus. Rusijos kariniai ir ekonominiai sunkumai spaudžia Putiną, tačiau karas jam taip pat padeda slopinti vidaus kritiką ir palaikyti lyderystę.

Kas nutiko

Vakarų žvalgybos įvertino, kad Putinas nepasiruošęs rimtiems derybams dėl karo Ukrainoje pabaigos ir siekia tęsti kovingus veiksmus bent iki žumos pabaigos. Jis tikisi, kad Rusijos armija prancės toliau Rytų Ukrainoje arba raketų ir bepiločių dronų smūgiais pavyks susilpninti ukrainiečių atsparą. Už Rusijos sunkumų stovi dideli kariniai nuostoliai, mobilizacijos ir naujokų verbavimo problemas bei ekonominis nestabilumas.

Putas atmetė net dalinį ugnies nutraukimą, kas prieštarauja Trampo reikalavimui nutraukti kovingus veiksmus. Tuo tarpu pastaruoju metu vyko keli diplomatiniai bandymai: lapkričio 10–11 dieną Abu Dabyje įvyko pirmieji nuo vasario Ukrainos, JAV ir Rusijos trišaliai pokalbiai, o lapkričio 12 dieną JAV specialieji atstovai susitiko su Putinu Maskvoje ir Volodymyru Zelenskiu Dubline. Vėlesnėse derybų pastangose Ukraina atmetė amerikiečių siūlymą pakeisti Donecko ir Luhansko sienas taip, kad Rusija galėtų deklaruoti valdymą, neperim українських міст.

ES lyderiai susitare, kad derybų su Rusija metu Europą atstovaus ES institucijos bei Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Lenkija. JAV paprašė Maskvos suteikti Ukrainai saugumo garantijas, panašias į NATO Statuto 5 straipsnį, o teritorijų klausimą siūlė svarstyti pereigotinėse derybų stadijoje. Ukraina tikino, jog esant patvirtintoms saugumo garantijoms, galėtų viešai aptarti Donbaso palikimo klausimą.

Viena Vakarų žvalgybos tarnyba laikė, kad Maskvos siūloma sutartis galėtų numatyti viso Donbaso perdavimą Rusijai bei Ukrainos įsipareigojimą niekada neįstoti į NATO. Toks siūlymas, taip pat Rusijos reikalavimas grąžinti NATO pajėgas iki 1997 metų pozicijų, buvo atmesti kaip maksimalistiniai.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainian informational sources emphasize that Western intelligence does not expect Putin to negotiate seriously and that the fighting is likely to continue through winter. The coverage also highlights Russia’s losses, mobilization difficulties and economic instability, while noting that continued war helps the Kremlin leader suppress domestic criticism. Ukrainian reporting draws particular attention to the expected scale of Russian personnel losses and to drone, missile and energy-infrastructure attacks. The diplomatic emphasis is on Ukraine’s participation in negotiations, Western pressure on Moscow and the need to secure European and Ukrainian involvement in any security arrangements.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

International framing focuses on the contrast between Putin’s rejection of a partial ceasefire and Trump’s demand to stop the fighting. European officials and the French ambassador in Washington describe Russia’s difficult economic and political position and say Putin needs the war to sustain his leadership. Attention is also paid to diplomatic meetings in China and Berlin, with some European officials worrying that Russia’s presence at the APEC summit could present it as an equal of the United States and China. European leaders reject Russia’s security demands and insist that Moscow demonstrate readiness for peace through actions, including ending daily strikes on Ukraine. They nevertheless doubt that a just and lasting peace will arrive soon.

Kuo skiriasi pranešimai

The planned meeting of the United States, China and Russia is described inconsistently. Some reports place it on 19 November at the APEC summit, while others place it on 20 November at an economic summit in Shenzhen.

Kontekstas

The full-scale war has lasted for nearly five years. Trilateral Ukrainian, US and Russian talks were held in Abu Dhabi on 10–11 November, followed by US special envoys meeting Putin in Moscow and Volodymyr Zelensky in Dublin on 12 November. On 13 November, EU leaders agreed on the European participants in negotiations with Russia. US officials asked whether Ukraine would leave Donbas in the event of NATO membership, and Zelensky said he was ready to put the question to a public consultation if partners confirmed a security guarantees package. Washington also asked Moscow to provide Ukraine with security guarantees modeled on Article 5 of the NATO Charter and proposed postponing territorial questions until the final stage of talks. Russia’s demand to withdraw NATO forces to 1997 positions was rejected by European leaders, and Ukrainian negotiators rejected a proposed redrawing of the Donetsk and Luhansk boundaries.