NEK Ukrenergo
NEK Ukrenergo yra valstybės valdoma Ukrainos aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo ir integruoto elektros tinklo dispečeravimo sistemos operatorė. Įmonė yra pavaldi Ukrainos energetikos ministerijai. Nuo visapusiško Rusijos įsiveržimo pradžios bendrovė ne kartą tapo Rusijos smūgių prieš energetikos infrastruktūrą taikiniu ir koordinuoja elektros tiekimo atstatymą po avarinių atjungimų.
-
Vokietijos kancleris Merzas vizito Kyjive pažadėjo 1,3 mlrd. eurų pagalbos paketą ir pasirašė 15 susitarimų už 8,5 mlrd. eurų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio 4 d., sekmadienį, neplanuotai atvyko traukiniu į Kyjivą kartu su ekonomikos ministre Katherina Reiche ir maždaug dešimties Vokietijos gynybos bei energetikos sektoriaus verslo lyderių delegacija. Vizito metu jis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus Maidan Nezalezhnosti memoriale, apsilankė rugsėjo 28 d. Rusijos drono smūgio vietoje prie Nacionalinės mokslų akademijos pastato ir paskelbė naują Vokietijos paramos paketą Ukrainai, kurio vertė viršija 1,3 mlrd. eurų. Pasirašyta 15 dvišalių susitarimų ir dokumentų, kurių bendra vertė didesnė nei 8,5 mlrd. eurų. Merzas taip pat paskelbė, kad Berlyne žiemą vyks „Sąjungininkų koalicijos“ susitikimas kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste.
-
Rusija surengė didžiausią kombinuotą smūgį Ukrainos energetikai nuo šildymo sezono pabaigos; žuvo vaikas ir suaugusieji Kijeve
Naktį iš rugsėjo 29 į 30 dieną Rusija paleido masinį kombinuotą raketų ir dronų smūgį prieš Kijevą ir Kijevo sritį, taip pat kitus Ukrainos regionus. Pagrindinis taikinys buvo energetikos infrastruktūra – premjeras Serhijus Koreckis pavadino tai pirmuoju tokiu dideliu kombinuotu smūgiu nuo praėjusio šildymo sezono pabaigos. Višhorode po privataus namo griuvėsiais žuvo 2012 m. gimęs vaikas, Kijeve nuo drono smūgio žuvo dvi moterys, vėliau dieną dronui pataikius į sandėlį žuvo „Kyivteploenergo“ vairuotojas. Ukraina teigia, kad smogta į Trypilskąją TES, o Kijeve dėl rūko ir smogo gyventojams rekomenduota uždaryti langus.
-
Rusijos smūgiai energetikos infrastruktūrai sukėlė ekstremalių atjungimų bangą Kijeve ir trijose srityse
2026 m. rugsėjo 30 d. vakarą Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai sukėlė ekstremalius elektros atjungimus Kijeve, Kijevo, Černigovo ir Žytomyro srityse. Vėliau ekstremalūs atjungimai buvo pakeisti įprastiniais stabilizaciniais atjungimų grafikais.
-
Ukrenergo paskelbė ir atšaukė spalio 1 d. elektros atjungimų grafikus
NEC Ukrenergo spalio 1 d. pranešė, kad dėl sunkios energetikos sistemos situacijos, kurią lėmė rugsėjo 30 d. naktį Rusijos smūgiai energetikos infrastruktūrai, keliuose Ukrainos regionuose bus taikomi planiniai elektros atjungimai. Vėliau tą pačią dieną Ukrenergo šiuos anksčiau paskelbtus grafikus atšaukė, tačiau paragino taupyti elektrą, ypač vakarinėmis valandomis. Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis teigė, kad Rusija perėjo prie masinių smūgių energetikos infrastruktūrai.
-
Rusijos smūgis 13 Ukrainos sričių ir Kijevui: žuvo keturi žmonės Dnipre
Naktį iš rugsėjo 21 į 22 d. Rusijos pajėgs atliko masinį dronų ir raketų smūgį prieš Ukrainą, taikydamosi į 13 sričių ir Kijevą. Dnipre žuvo keturi žmonės, šeši buvo sužeisti; buvo smarkiai apgriauti maisto sandėliai, įmonės ir baldų dirbtuvės. Kijeve dronai apgadino degalų rezervuarus ir daugiabučius, vakare buvo sužeisti aštuoni žmonės. Ukrainos oro gynyba numušė vieną Kalibr sparnuotąją raketą, aštuonias Banderole/Dan-T raketas ir 177 dronus.
-
Trumpas tvirtino susitarus su Ukraina ir Rusija dėl smūgių į energijos objektus stabdymo – nei Kyjivas, nei Maskva to nepatvirtino
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 14 d. socialiniame tinkle „Truth Social" paskelbė, esą Ukraina sutiko nestebėti Rusijos energetikos objektų, o Rusija – Ukrainos. Nei Ukrainos, nei Rusijos pareigūnai jokio susitarimo oficialiai nepatvirtino. Prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, kad Ukraina yra pasirengusi susilaikyti nuo smūgių tik tuo atveju, jei partneriai garantuos, jog Rusija liausis atakuoti Ukrainos energetiką ir kitą kritinę infrastruktūrą, o bet koks susitarimas turi būti ilgalaikis. „Financial Times" šaltinių teigimu, Vladimiras Putinas nenori pasirašyti energetinio paliaubų susitarimo iki žiemos.