Vokietijos kancleris Merzas vizito Kyjive pažadėjo 1,3 mlrd. eurų pagalbos paketą ir pasirašė 15 susitarimų už 8,5 mlrd. eurų

Kodėl tai svarbu

Vizitas yra antrasis kanclerio Merzo vizitas Kyjive ir patvirtina aukščiausio lygio Vokietijos politinį palaikymą Ukrainai, vykstant aktyviems Rusijos smūgiams. 1,3 mlrd. eurų vertės paketas apjungia karinę paramą (įskaitant bendrą dronų-persekiotojų gamybą prieš reaktyvinius „Shahed“ dronus, tolimojo nuotolio ginklus, kovinius dronus ir palydovines technologijas) ir apie 350 mln. eurų energetikos sektoriui prieš žiemą. Daugiau nei 8,5 mlrd. eurų vertės 15 susitarimų paketas fiksuoja gynybos, energetikos, kovos su dronais ir bendros pramoninės gamybos kryptis. Merzo viešas kreipimasis į Putiną ir žinia apie Berlyne žiemą vyksiantį „Sąjungininkų koalicijos“ susitikimą rodo strateginį ES koordinavimą Ukrainos klausimu.

Kas nutiko

Spalio 4 d., sekmadienį, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas specialiu traukiniu neplanuotai atvyko į Kyjivą. Jį lydėjo ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir maždaug dešimties Vokietijos gynybos bei energetikos sektorių verslo lyderių, tarp jų – „Siemens Energy“, „Hensoldt“, „Diehl Defence“ ir „Quantum Systems“ atstovai. Vizitas buvo neplanuotas ir vyko Rusijos URM perspėjus užsieniečius ir diplomatinius darbuotojus palikti Ukrainą bei grasinus tęsiant smūgius. Kyjive kelis kartus nuaidėjo oro pavojaus sirenos; tą patį rytą Rusijos dronas smogė Šiauriniam tiltui per Dnipro upę.

Merzas vizitą pradėjo kartu su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pagerbdamas žuvusius Ukrainos gynėjus Maidano Nepriklausomybės memoriale. Vėliau Merzas lankėsi rugsėjo 28 d. Rusijos drono smūgio vietoje prie Nacionalinės mokslų akademijos pastato (atakuota prieš kelis šimtus metrų nuo Vokietijos ambasados; žuvo du, sužeista septyni); ten jis viešai kreipėsi į Vladimirą Putiną, ragindamas nutraukti karą ir smūgius prieš civilius ir parodyti pasirengimą derybomis. Greitojo reagavimo tarnybos vadovas Andrijus Danykas Merzui realiuoju laiku demonstravo Rusijos dronų judėjimą naudodamas specialią programinę įrangą.

Bendrai spaudos konferencijai Kyjive Merzas ir Zelenskis paskelbė naują Vokietijos paramos paketą: daugiau nei 1,3 mlrd. eurų (maždaug 1 mlrd. eurų karinei paramai ir maždaug 350 mln. eurų energetikos sektoriui). Merzas pranešė, kad Vokietija, kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste, žiemą Berlyne surengs „Sąjungininkų koalicijos“ susitikimą, ir pakartojo ketinimus ES pagreitinti Ukrainos narystę, pabrėždamas būtinybę tęsti teisės viršenybės ir kovos su korupcija reformas.

Vizito dieną buvo pasirašyta 15 susitarimų ir dokumentų, kurių bendra vertė – daugiau nei 8,5 mlrd. eurų. Tarp jų – atskira sutartis dėl bendradarbiavimo prieš dronus, pagal kurią Vokietija plačiau naudos Ukrainos patirtį. Ukrainos gynybos ministerija pasirašė memorandus su „Diehl Defence“ dėl tūkstančių IRIS-T raketi ir kompleksų bei artilerijos šaudmenų, su „HENSOLDT“ dėl stebėjimo radarų ir su „Quantum Systems“ dėl dronų-persekiotojų testavimo ir pirkimo. Energetikos srityje Ukrainos energetikos ministerija ir „Naftogaz“ pasirašė memorandumą su „Siemens Energy Global“; „Ukrenergo“ – su Vokietijos perdavimo sistemos operatoriais „50Hertz Transmission GmbH“ ir „Amprion GmbH“. Ukrainos ir Vokietijos verslo forume taip pat pasirašyti dokumentai tarp „Quantum Systems“ ir „Fire Point“, „ARX Robotics“ ir „Roboneers“, „Helsing“ ir „Culver Aerospace“. Buvo paskelbta, kad Ukraina ir Vokietija rengia „Drone Deal“ – susitarimą dėl dronų, raketių ir susijusios programinės įrangos gamybos.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Dauguma Ukrainos žiniasklaidos pranešimų akcentuoja vizito vertę Ukrainai ir jo simbolinę reikšmę: Merzo atvykimą nepaisant Rusijos grasinimų, pagarbą žuvusiems gynėjams, tiesioginį kreipimąsi į Putiną Nacionalinės mokslų akademijos apgriauto pastato vietoje. Ukrainos žiniasklaida pirmiausia išskiria bendrus Zelenskio ir Merzo pranešimus: 1,3 mlrd. eurų vertės paketą, 15 susitarimų už daugiau nei 8,5 mlrd. eurų, dronų-persekiotojų bendradarbiavimo sutartį, IRIS-T / HENSOLDT / Quantum / „Siemens Energy“ / „Ukrenergo“ / „Naftogaz“ memorandumus bei planuojamą Berlyno „Sąjungininkų koalicijos“ susitikimą. Dažnai pabrėžiama Ukrainos, kaip lygiavertės partnerės, pozicija ir pramoninio bendradarbiavimo aspektas – „Drone Deal“, vietinė gamyba Vokietijoje, bendras tolimojo nuotolio ginklų kūrimas. Energetikos srities detalės taip pat sulaukia didelio dėmesio: energetikos ministro Denyso Šmygalio pareiškimai apie 557 mln. eurų Energetikos paramos fondui, bendrą Vokietijos įnašą virš 800 mln. eurų, 50 mln. eurų Černobylio „Sarcophago“ objekto atkūrimui, taip pat apie 155 mln. eurų vertės energetikos susitarimų portfelį.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Ne Ukrainos (Vokietijos, Prancūzijos, Azerbaidžano, Kataro, JAV, Honkongo) žiniasklaida vizitą pateikia kaip platesnio Europos saugumo ir Vakarų paramos konteksto dalį, akcentuodama Merzo formuluotę „jei Rusija nebus sustabdyta, jos karo mašina anksčiau ar vėliau pasuks prieš mus“ ir jo raginimą derėtis „nuslopus ginklams“. Tarptautiniai šaltiniai išskyrė neplanuotą vizito pobūdį, ekonomikos ministrės Reiche ir „Siemens Energy“, „Hensoldt“, „Diehl Defence“, „Quantum Systems“ vadovų dalyvavimą, o praneštą paketą dažnai įvardino per karinius skaičius (1 mlrd. eurų karinei paramai, 350 mln. eurų energetikai), o ne per platesnę 1,3 mlrd. eurų antraštę. Keli tarptautiniai pranešimai pabrėžė Merzo spaudimą dėl Ukrainos reformų (teisės viršenybė, kova su korupcija), susietų su ES narystės pažanga ir „asocijuotos narystės“ idėja. Azerbaidžano, Kataro ir Prancūzijos žiniasklaida išryškino geopolitinę žinutę: nepaklusnumą Rusijos grasinimams, Rusijos ir Ukrainos karo pasekmes visai Europai bei planuojamą Berlyno „Sąjungininkų koalicijos“ susitikimą.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose fiksuojami du reikšmingi neatitikimai. Pirma, bendro Vokietijos paramos paketo dydis vizito metu apibūdinamas dvejopai: vieni šaltiniai (Reuters išankstiniai pranešimai, dalis tarptautinės žiniasklaidos) nurodo „daugiau nei 1 mlrd. eurų“ (karinė dalis), o kiti – „daugiau nei 1,3 mlrd. eurų“, kas yra bendro karinio ir energetikos paketo vertė, paskelbta Zelenskio ir Merzo bendroje spaudos konferencijoje. Antra, Ukrainos energetikos ministro Denyso Šmygalio teiginys apie Vokietijos įnašą į Energetikos paramos fondą pateikiamas dviem variantais: vieni šaltiniai nurodo 557 mln. eurų (bendra Vokietijos parama energetikai turėtų viršyti 800 mln. eurų), o kiti – 250 mln. eurų.

Kontekstas

Vizito išvakarėse ir jo metu Rusija sustiprino tolimojo nuotolio dronų ir raketų smūgius Ukrainos miestams; rugsėjo 28 d. dronų smūgis smogė Nacionalinės mokslų akademijos pastatui centre Kyjive (žuvo du, sužeista septyni), o spalio 4 d. dronas smogė Šiauriniam tiltui. Rusijos URM prieš vizitą perspėjo užsieniečius ir diplomatinius darbuotojus palikti Ukrainą, grasindama tęsiant smūgius. Vokietija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. yra viena didžiausių Ukrainos dvimačių rėmėjų – dešimtys milijardų eurų civilinės ir karinės paramos.