Friedrich Merz
Friedrich Merz yra Vokietijos politikas, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis ir Vokietijos kancleris nuo 2025 metų.
-
Českijos premjeras atmetė ES 2028–2034 m. biudžetą ir finansavimą Ukrainai
Českijos premjeras Andrius Babišas pavadino pasiūlytą septynerių metų ES biudžetą visiškai nepriimtinu Čekijai. Jis pasipriešino iki 100 mlrd. eurų skyrimui Ukrainai, o Čekijos užsienie reikalytojas Petras Mašinka підtarė jam.
-
Apklausa: 49 proc. vokiečių pasisako už paramos Ukrainai mažinimą arba nutraukimą
„YouGov“ apklausa, atlikta „Die Welt“ užsakymu, parodė, kad 49 proc. apklaustų vokiečių norėtų sumažinti arba nutraukti paramą Ukrainai, o 39 proc. pasisako už jos tęsimą. Apklausoje dalyvavo 2 329 Vokietijos gyventojai nuo 18 metų; internetinės apklausos vyko lapkričio 13–16 dienomis.
-
Rusija atmeta „kvazinarystą“ Ukrainoje NATO, o JAV specialistas teigia esant kitokį
Rusijos užsienio reikalų viceministry Sergej Ryabkovas pareiškė, kad Maskvai neleidžiamas joks Ukrainos NATO narystės „kvazinarystės“ modelis kaip saugumo garantijų dalis. Tuo tarpu JAV prezidento specialistas Jaredas Kushneris teigė, jog jam вдалося переконати Rusijу розглянути гарантії за моделлю 5 статті НАТО. Ukraina та Росія не узгоджують значення та варіативність гарантій.
-
Berlyne susitikusi „Norėtųjų koalicija“ pagrindė žaliosios eilutės per derybas ir paramą Ukrainai
Berlyne susibūrę „Norėtųjų koalicijos“ lyderiai 2026 m. lapkričio 19 d. patvirtino europinės paramos Ukrainai tęsimo planą, kvietė Rusiją paskelbti židinės energetikos ir Černobylio jūros (t. y. Juodosios jūros) nutrūkimo bei pateikė pasiūlymą, kad Europa dalyvautų būsimose Rusijos ir Ukrainaus derybose. Lyderiai taip pat sutapo, jog kitame rate derybų dalyvautų Ukraina, Europa, JAV ir Rusija, o pažangos sieks apsaugoti „jautrios“ Ukrainai, ypač žiemą, taip pat apgintas jos oro ir priešraketinė gynybą.
-
Trumpas abejojės europinių investicijų į Ukrainos paramą, o ES gynybą pagrindė kaip derybų stipinimo priemonę
Donaldas Trumpas po susitikimo su Vladimiru Putinu ir Si Čižinpinu Šenčene telefonu apklausė Europos lyderius apie tolesnę karinę pagalbą Ukrainai. Jis teigė, kad JAV gerai uždirba iš europiečių perkamo ginkluo, kuris didžiąja dalimi perduodamas Ukrainai, tačiau šis žingsnis dar nepatvirtino konkrečių finansinių sprendimų.
-
Putinas atmetė taikos ugdymo po Krymo tilto puolimų, perspėjęs su „daug skaudesniu“ atsaku
Po to, kai Ukraina treč kartą per savaitę smogė Krymo tiltui, Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija nediskutuos apie ugdymą. Jis pripažino rimtus automobilių dalies pažeidimus, teigė, kad geležinkelio dalка jau atkurta, ir pagrasino Maskvai atsakyti „daug skaudesniu“ būdu. Tuo tarpu Ukraina teigia, jog tiltas buvo svarbiausias rusų jėgų aprūpinimo kelias į okupuotą Krymą.
-
ES siūlo iki 45 mlrd. eurų paramos Ukrainai 2027 m.
Europos Komisija pasiūlė naują koordinuotos paramos Ukrainai priemonę, kuria 2027 m. būtų skiriama iki 45 mlrd. eurų. 25 mlrd. eurų numatyta gynybai, o 20 mlrd. eurų biudžeto paramai. Priemonė dar turi būti patvirtinta Europos Parlamento ir ES Tarybos.
-
Berlyne susitikę „Ketingųjų koalicija” aptarė paramą Ukrainai ir saugumo garantijas po karo
Lapkričio 19 d. Berlyne susitiko „Ketingųjų koalicijos” lyderiai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis таip pat JAV atstovai Džaredas Kušneras ir Stivas Vitkofas. Susitikime aptarta tolesnė karinė ir finansinė parama Ukrainai, trijų dalių saugumo garantijų modelis ir pastarųjų derybų su Rusija organizavimas. Europos šalys siekė dalyvauti pokalbiuose, o Maskva anksčiau pateikė prieštaravimų dėl europiečių įtraukimo į peregovorų formatą.
-
Europos komisija siūlo 45 mlrd. eurų papildomą kreditą Ukrainai 2027 metams
Europos komisija lapkričio 18 d. pateikė teisėkūros pasiūlymą skirti Ukrainai iki 45 mlrd. eurų papildomo finansavimo 2027 metais. Kreditas передбачає 25 mlrd. eurų karinei paramai ir 20 mlrd. eurų valstybės biudžetui, o jo įgyvendinimas priklauso nuo visų 27 ES šalių paramos. Siūlymas sukūrė konfliktą dėl galimo finansavimo susiejimo su ES bendro biudžeto 2028–2034 metams svarstymu.
-
Abudabyje prasidėjo trijų šalių Ukraina–JAV–Rusija taikos derybos
Abudabyje 2026 m. lapkričio 10–11 d. vyko pirmieji Ukrainos, JAV ir Rusijos trijų šalių taikos derybų ratai. Jie buvo skirti karo nutraukimui, saugumo garantijoms, pakeistų karo prisoner mainams ir Europos saugumo architektūrai po karo. Po derybų JAV atstovai planuavo зустрітися su Vladimiras Putinu Maskvoje ir su Volodymyru Zelenskym Dubline.
-
Abutėje prasidėjo pirmasis Ukraina–JAV–Rusija trijų šalių derybų ratas
Abutėje lapkričio 10 d. prasidėjo Ukraina, JAV ir Rusijos delegacijų derybos, kurias organizavo JAV, o vietą pateikė Jungtiniai Arabų Emiratai. Стороны обговорили гуманітарные шаги, обмен военнопленными, деэскалацию, гарантии безопасности для Украины и послевоенную архитектуру европейской безопасности; следующий раунд был запланирован на 11 ноября.
-
53 proc. vokiečių palaiko Vokietijos pagalbą Ukrainai iki karo pabaigos
Vokietijos visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 53 proc. respondentų palaiko Vokietijos pagalbą Ukrainai до завершення війни, тоді як 45 proc. вважають таку позицію уряду неправильною. Питання про підтримку України стало найбільш емоційно поляризуючою темою в країні, а результати показали помітний регіональний і партійний розкол.
-
Danija paskelbė 32-ąjį karinės paramos paketą Ukrainos dėl 4,8 mlrd. Danijos kronų
Per oficialų vizitą Danijoje lapkričio 10 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Danijos premjere Mette Frederiksen ir Šiaurės Europos šalių lyderiais. Šalys aptarė karinę paramą Ukrainali, Europos saugumą, priešdujinę gynybą ir energetikos sektoriaus apsaugą. Danija tuo metu paskelbė 32-ąjį karinės paramos paketą bei 20 mln. eurų energetikos grantą.
-
Zelenskis: nutraukus Europos paramai Ukrainei padidės Rusijos hibridinių atakų grėsmė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad europinių paramų Ukrainoje nutraukimas gali sustiprėti Rusijos hibridines atakas ir jos plitimą Europoje. Jis pavadino pirmąjį scenarijų „švelniu“, o kitas, rimtesnis — Rusijos tolesniu plitimu. Pasak prezidento, stiprios Ukrainos palaikymas yra svarbus visos Europos saugumui.
-
Meras susiejo ES biudžetą su Ukraina finansavimu, Slovakijos premjeras jį pavadino šantažu
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino visų ES valstybių narių prisidėti prie Ukrinos finansavimo, susiedamas savo paramą ES biudžetui 2028–2034 metams su bendru įsipareigojimu. Slovakijos premjeras Robertas Fico atmetė šį reikalavimą kaip šantažą, pasakė, kad Slovakija neprisidės prie naujo 70 mlrd. eurų paketo, і� ir panaudos veto teisę. Čechijos premjeras Andrejis Babišas taip pat kritizavo finansavimo susiejimą su ES biudžeto priėmimu.
-
Lenkijoje pradėjo pirmieji „Pasiryškusiųjų koalicijos“ kariniai pratimai Ukrainai remti
Lenkijoje 9 lapkričio pradėjo pirmieji bendri „Pasiryškusiųjų koalicijos“, kuri remia Ukrainą, kariniai pratimai „Koalicja 2026“. Juose dalyvauja apie 2 800 karių iš 11 šalių, o pratimai tęsiasi iki lapkričio 22 d. Prancūzija ir Didžioji Britanija vadovauja pratimams, kurių pagrindinis organizatorius yra Lenkija.
-
Trumpas: taigi taika Ukraina galėtų įgyti „truputį kitą formą“
Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija yra arti taikos sutarties, o po karo ji gretai liks laisva ir nepriklausoma, bet bus „truputį kitokios formos“. Kremlino atstovas Dmitrijus Peskovas tai komentavo teigdamas, kad dėl Rusijos okupacijos Ukraina jau geografiškai yra „kita šalis“. Trijšalės derybos dėl Ukrainos numatytos lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabuje.
-
Mertsas grąsino blokuoti ES 2028–2034 m. biudžetą, jei visos šalys nefinansuos Ukrainos
Vokietijos kancleris Friedrich Mercsas paskelbė, kad Vokietija blokuos ES septynerių metų biudžetą, jei visos valstybės narės ne zobowiążą finansować Ukrainą nuo 2027 m. Jo reikalavimą jis pateikė Europos tarybos pirmininkui António Costai. ES įsipareigojusi padengti apie 45 mlrd. eurų, o esamas Ukarinos 2027 m. finansavimo poreikis vertinamas 70 mlrd. eurų.
-
Merzas ir Trampas susitarė dėl greitesnio Rusijos–Ukrainos karo pabaigos
Vokietijos kancleris Friedrich Merzas telefonu поговорил su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl Rusijos–Ukrainos karo. Jie susitarė, kad karą reikia kuo greičiau baigti, o bet kuri taikos sutartis turi būti suderinta su NATO partneriais. Taip pat planuojamas trijų šalių – JAV, Ukrainos ir Rusijos – derybų susitikimas Abe-Dabyje.
-
Zelenskis ir Pistorius aptarė PAC-2 raketų pristatymo pagreitinimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vokietijoje susitiko su gynybos ministeriu Borisu Pistoriumi ir aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą. Ukraina ir Vokietija праčiuos derytis dėl greitesnio PAC-2 raketų pristatymo, o komandos taip pat svarstys IRIS-T systems ir F-16 šovinius.