Friedrich Merz
Friedrich Merz yra Vokietijos politikas, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis ir Vokietijos kancleris nuo 2025 metų.
-
Abutyje vyks trišalės Ukraina, JAV ir Rusijos derybos
Derybos Ukraina ir Rusija, kurių tarpininkas yra JAV, vyks lapkričio 10–11 dienomis Abutye. Jie bus skiriami pavoječio susitarimams po karo, įtampos mažinimui, humanitarinėms priemonėms ir tolesniems žingsniams link taikos. Rusijai atstovaus Volodymiras Medinskis, o JAV komandą tikėtina sudarys Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
-
Zelenskis ir Erdoganas Stambule aptarė Chorno jūros saugumą ir naujus prekybos derybas
Ukrainos prezidentas Volodymyčas Zelenskis 31 spalio susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Stambule. Jie aptarė saugų laivybą Chorno jūroje, Chorno jūros grūdų koridoro atnaujinimą, Ukrainos, JAV ir Rusijos trilateralinį formatą bei galimybę suteikti Turkijai tarpininko vaidmenį.
-
Finlandijos ir Norvegijos vadovai pokalbiavo su Putinu, įvertino jo pasirengimą susitikti Abu Dhabi
Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas ir Norvegijos premjeras Jonas Gahr Støre spalio 27 d. patys inicijavo 90 minučių trunkus telefoną pokalbį su Vladimiru Putinu dėl Rusijos karo Ukrainoje. Po pokalbio jie informavo Volodymyrą Zelenskį, kad, jų manymu, Rusija rimtai ruošiasi trijų šalių derybų grupių susitikimui Abu Dhabi. Ukraina siekia, kad jame būtų aptariama deeskalacija energetikos ir jūrų srityse, karių mainai, saugumo garantijos bei galimos lyderių susitikimo torma.
-
Vokietijos apklausa: 63 proc. gyventojų palaiko arba remia ES karinės paramos Ukrainoje didinimą
Vokietijos gyventojų apklausa parodė, kad 63 proc. respondentų remia dabartinį ar didesnį ES karinės paramos Ukrainoje рівень. Більшість не вірить у готовність Володимира Путіна припинити війну, а 57 proc. вважає, що Дональд Трамп не підтримує жодну зі сторін. Підтримка вступу України до ЄС знизилася до 41 proc.
-
Čekijos prezidentas Petr Pavelas: Rusijos dyzelino sutartis atėmė Maskvai artėjančios paliosos šansus
Čekijos prezidentas Petr Pavelas teigia, kad JAV ir Rusijos susitarjas dėl Rusijos dyzelino eksporto sumažino Maskvos spaudimą ir jai suteikė progą pailsėti. Jis kritikavo susitarmą, palaikė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir paragino Europą aktyviau dalyvauti Ukraina baigti karą. Pasak Pavelo, derybos šiuo metu vyksta trijų šalių formatu, tačiau Europa jose nedalyvauja.
-
Mertzas: Ukraina kapituliacija nepriimtina, Vokietija nori kuo greičiau užbaigti karą
Vokietijos kanclerys Friedrichas Mertzas pareiškė, kad Ukraina negali kapituliuoti, o Vokietijos pagalba skirta karo kuo greičiamam užbaigimui, ne pratęsimui. Jis taip pat perspėjo dėl Rusijos dezinformacijos ir hibridinių atakų bei pranešė apie tam tikrą Oslo peržiūrų progresą.
-
Zelenskis ir Rubio aptarė raketų-perėmėjų, ankstyvojo perspėjimo ir „Starlink“ klausimus
Spalio 20 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pokalbyje aptarti balistinių raketų perėmėjai, ankstyvasis perspėjimas apie Rusijos smūgius ir „Starlink“ / „Starshield“ paslaugų atkūrimas Ukrainoje. Zelenskis pokalbį apibūdino kaip „esminį“ ir „konstruktyvų“, abi pusės sutarė artimiausiu metu vėl susisiekti.
-
Ukrainos diplomatai praneša apie naujas paramos paketus iš mažiausiai penkių šalių
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha patvirtino, kad Ukraina gavo naujus paramos paketus iš mažiausiai penkių šalių – energetikos, humanitarinės ir gynybos srityse. Tuo pačiu metu premjeras Serhijus Koreckis susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, o Jungtinė Karalystė skyrė 17 mln. svarų Černobylio atominės elektrinės apsauginiam gaubtui remontuoti.
-
JAV pasiūlė ES perduoti dalį įšaldytų Rusijos aktyvų Vašingtono kontrolei – Europa atmetė
JAV pasiūlė Europos sąjungininkėms iš dalies atšildyti Rusijos suverenius aktyvus ir perduoti juos Vašingtono kontroliuojamai struktūrai, siekiant atgaivinti taikos derybas. Pasiūlymą per specialiuosius pasiuntinius Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį pristatė prezidentas Donaldas Trumpas. Europos derybininkai jį atmetė, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai pareiškė, kad įšaldyti Rusijos aktyvai turi likti įšaldyti Europoje ir kad dėl jų likimo spręs patys europiečiai.
-
Sikorski ragina NATO ruoštis atsakui į galimas mirtinas Rusijos hibridines atakas Europoje
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis interviu „Financial Times“ vizito Londone metu pareiškė, kad NATO šalys privalo pasiruošti ryžtingam atsakui į galimas mirtinas Rusijos hibridines atakas Europoje. Ministras pasiūlė konkrečias priemones – uždaryti Rusijos konsulatus, apriboti Rusijos diplomatų judėjimą, įvesti biometrinius pasus Rusijos piliečiams, atvykstantiems į ES, ir mažinti turistines vizas Rusijos piliečiams.
-
Trampas paskelbė „ energetinę paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos; Kremlius to nepatvirtino, o Rusijos smūgiai tęsėsi
JAV prezidentas Donaldas Trampas spalio 11 d. pranešė apie „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau Kremlius atsisakė patvirtinti bet kokį susitarimą, o Rusijos pajėgos tęsė smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Baltieji rūmai vėliau „Axios“ nurodė, kad paliaubos iš pradžių reikštų tik abipusį smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą – tai, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino asimetriška schema, nes Ukraina turi tik vieną gamyklą, o Rusija – platų tinklą. Zelenskis, spalio 12 d. kalbėjęs Varšuvos saugumo forume vaizdo ryšiu, pareiškė, kad pranešimas jį nustebino, ir perspėjo, kad Ukraina „atsakys“ šią žiemą, jei Rusija nesilaikys susitarimo.
-
Trumpas susitaro su Putinu dėl rusiškų dyzelino tiekimo, viešai užsipuolė Zelenskį ir paragino ukrainiečius rinkti naują lyderį
Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir pranešė apie susitarimą tiekti 300 tūkst.–3 mln tonų rusiško dyzelino į JAV ir pasaulio rinkas. Kremlius iki šiol neeiliniu būdu panaikino liepą įvestą dyzelino eksporto draudimą, o JAV iždo departamentas išdavė bendrąją licenciją, galiosiančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Po to Trumpas pareiškė, kad „Ukrainai laikas pasirinkti naują prezidentą“, kaltindamas Volodymyrą Zelenskį galimu konflikto užbaigimu. Ukraina sprendimą pavadino „silpnumu“ ir „dovana Putinui“. Tuo metu Majamyje vykusios JAV, Ukrainos, Europos ir NATO derybos dėl deeskalacijos baigėsi prieš laiką, o Ukrainos delegacija išvyko namo.
-
Trumpas ir Putinas susitaro dėl Rusijos dyzelino grąžinimo į pasaulio rinką; Ukraina ir Europa sutiko kritikuoti sandorį
2026 m. spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie „itin sėkmingą“ pokalbį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir susitarimą dėl kelių milijonų tonų Rusijos dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms. JAV iždo departamentas išdavė laikiną bendrąją licenciją (Nr. 135), leidžiančią importuoti Rusijos dyzeliną. Ukraina ir daugelis Europos vyriausybių susitarimą pasmerkė kaip silpnumą, nereikalingą „dovaną“ Putinui ir vienašališką JAV nuolaidą, o ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį planuoja patvirtinti didžiausią sankcijų paketą nuo karo pradžios.
-
Buvęs Vokietijos kancleris Schröderis Maskvoje šventė Putino 74-ąjį gimtadienį – Berlynas pasipiktinęs
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis spalio 7 d. lankėsi Maskvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino, šventusio 74-ąjį gimtadienį, namuose. Kremlius paskelbė nuotraukų, kuriose abu matomi prie tradicinės rusų krosnies su arbatinuku ir veltiniais. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „giliai pasipiktinęs“ ir vizitą pavadino „absoliučiai amoraliu“. Kritiką prieš Schröderį išsakė ir kiti aukšti Vokietijos bei ES politikai, tuo metu dalis SPD narių jį gynė.
-
ES priėmė priešpriedo reformų paketą: kvalifikuota balsų dauguma, „laipsniškoji integracija“ ir atskiros sąlygos Ukrainos žemės ūkiui
2026 m. spalio 6 d. Europos Komisijos kolegija Strasbūre patvirtino priešpriedo politikos peržiūros pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama parengti ES naujų narių, įskaitant Ukrainą, priėmimui. Pasiūlymai numato platesnį kvalifikuotos balsų daugumos taikymą, sustiprintas apsaugos priemones nuo teisinės valstybės standartų regreso, „laipsniškosios integracijos“ koncepciją keturioms labiausiai pažengusioms šalims kandidatėms bei tikslines mechanizmus jautriems Ukrainos žemės ūkio produktams. Dėl pasiūlymų pirmiausia diskutuos Europos Vadovų Taryba spalio 15–16 d., o narystės kelio žemėlapiai keturioms šalims kandidatėms bus pristatyti spalio 28 d.
-
Vokietijos žvalgybos vadovas Bundestage įspėjo apie „tamsųjį karą“ su Rusija
Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jägeris per kasmetinius Bundestago klausymus pareiškė, kad priešprieša su Rusija įgavo „naują, pavojingesnį pobūdį“ ir Vokietijai kyla rizika būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija. Anot jo, Rusija prieš Vokietiją vykdo „šešėlinį karą“, o BND kol kas nemato ženklų, kad Rusija ruoštųsi plataus masto atakai prieš NATO teritoriją.
-
Kravčenka ir Reiche Kijeve aptarė karo rizikos draudimą ir „Pramonės Ramsteiną“
Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka sekmadienį Kijeve susitiko su Vokietijos ekonomikos ministre Katherina Reiche. Derybose daugiausia dėmesio skirta atnaujintam karo rizikos draudimo modeliui, kuriame išmokos nukentėjusioms įmonėms galėtų siekti iki 10 mln. JAV dolerių, ir bendros „Pramonės Ramsteino“ iniciatyvos plėtrai. Reiche taip pat spaudė prezidentą Zelenskį dėl kovos su korupcija reformų.
-
Zelenskis ir Makronas aptarė „Rafale“ mokymus, gynybos paketą ir FREYJA sistemą
2026 m. spalio 5 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas kalbėjosi telefonu. Po pokalbio Zelenskis pranešė, kad Ukrainos pilotai netrukus pradės mokymus Prancūzijoje ant „Rafale“ naikintuvų, o taip pat buvo aptartas naujas Prancūzijos gynybos paketas, bepiločių orlaivių perėmimo parama ir bendri darbai prie FREYJA sistemos bei raketų ir bombų gamybos lokalizavimo Ukrainoje.
-
Vokietijos kancleris Merzas vizito Kyjive pažadėjo 1,3 mlrd. eurų pagalbos paketą ir pasirašė 15 susitarimų už 8,5 mlrd. eurų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio 4 d., sekmadienį, neplanuotai atvyko traukiniu į Kyjivą kartu su ekonomikos ministre Katherina Reiche ir maždaug dešimties Vokietijos gynybos bei energetikos sektoriaus verslo lyderių delegacija. Vizito metu jis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus Maidan Nezalezhnosti memoriale, apsilankė rugsėjo 28 d. Rusijos drono smūgio vietoje prie Nacionalinės mokslų akademijos pastato ir paskelbė naują Vokietijos paramos paketą Ukrainai, kurio vertė viršija 1,3 mlrd. eurų. Pasirašyta 15 dvišalių susitarimų ir dokumentų, kurių bendra vertė didesnė nei 8,5 mlrd. eurų. Merzas taip pat paskelbė, kad Berlyne žiemą vyks „Sąjungininkų koalicijos“ susitikimas kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste.
-
Rusijos dronas smogė Šiaurės tiltui Kyjive – antras smūgis per dvi dienas
Spalve 4 d. rytą Rusijos dronas antrą kartą per dvi dienas smogė Šiaurės (Pivničnyj) tiltui Kyjive, pažeisdamas kelio dangą ir sužeisdamas du žmones. Smūgis įvyko per nakties dronų ataką prieš Ukrainą, kurios metu buvo panašyti 135 smūginiai bepiločiai orlaiviai, taip pat vizito Kyjive metu apsilankė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.