FAO maisto kainų indeksas rugpjūtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. pabaigos
Rugpjūtį FAO pasaulio maisto kainų indeksas pakilo iki 133,3 punkto – tai aukščiausias rodiklis nuo 2022 m. lapkričio. Visos penkios indekso kategorijos brango, labiausiai – cukrus (+11,9 %). Organizacija sumažino 2026 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę 3,4 mln tonų, o tiekimą spaudžia karštynės Europoje, laukiamas El Niño ir atakos Juodojoje jūroje, ribojančios grūdų eksportą iš Ukrainos bei Rusijos.
Pagrindiniai faktai
- FAO maisto kainų indeksas rugpjūtį išaugo 1,9 % iki 133,3 punkto – aukščiausio lygio nuo 2022 m. lapkričio.
- Visos penkios indekso kategorijos brango; cukrus pabrango 11,9 %, javų kainos – 2,2 %, augaliniai aliejai – 0,6 %.
- FAO sumažino 2026 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę 3,4 mln tonų – iki 2,980 mlrd tonų; tai didžiausias metų kritimas nuo 2018 m.
- Pasaulio grūdų atsargų prognozė 2026/2027 sezonui sumažinta 1,1 % – iki 947,2 mln tonų.
- Atakos Juodojoje jūroje riboja grūdų eksportą iš Ukrainos ir Rusijos; rugpjūtį Ukraina eksportavo 981 000 tonų grūdų – 2,5 karto mažiau nei prieš metus.
- Europos karščio bangos ir laukiamas El Nino kelia grėsmę kukurūzų, cukrinių runkelių, palmių aliejaus ir cukraus derliui.
- FAO vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero teigia, kad kainų augimas yra įspėjimas apie rizikos premijos grįžimą rinkose dėl klimato, geopolitinių ir prekybos logistikos sutrikimų.
Kodėl tai svarbu
FAO indeksas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. pabaigos, o visos penkios jo dedamosios rugpjūtį brango – labiausiai cukrus. Organizacija kartu sumažino 2026 m. grūdų derliaus prognozę ir pasaulinių atsargų įvertį, todėl pasaulinės pasiūlos perspektyva sugriežtėjo. Tiekimo problemas vienu metu spaudžia trys veiksniai – atakos Juodojoje jūroje, Europos sausra ir laukiamas El Nino – todėl kylančios kainos tampa visos maisto sistemos streso testu.
Kas nutiko
Rugpjūtį FAO maisto kainų indeksas pakilo 1,9 % nuo liepos ir pasiekė 133,3 punkto – aukščiausią lygį nuo 2022 m. lapkričio, bet vis dar beveik 17 % žemesnį nei 2022 m. kovo rekordas. Visos penkios indekso kategorijos brango: cukrus – 11,9 % (aukščiausias lygis nuo 2025 m. birželio), javai – 2,2 % (aukščiausias nuo 2024 m. gegužės), augaliniai aliejai – 0,6 % (nuo 2022 m. birželio), mėsa ir pieno produktai – taip pat. Pagrindiniai kainų augimo varikliai – ekstremalūs karščiai ir sausra Europoje, bloginantys kukurūzų, cukrinių runkelių prognozes ir gyvulininkystę, laukiamas El Nino, keliantis nerimą dėl palmių aliejaus ir cukraus Azijoje, cukraus gamybos mažėjimas Brazilijos centre-pietuose, konfliktas tarp JAV ir Irano, trikdantis trąšų tiekimą, bei atakos Juodojoje jūroje, ribojančios grūdų eksportą iš Ukrainos ir Rusijos.
FAO sumažino 2026 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę 3,4 mln tonų – iki 2,980 mlrd tonų; tai 2 % mažiau nei 2025 m. ir didžiausias metų kritimas nuo 2018 m., nors vis tiek antras pagal dydį visoje stebėjimų istorijoje. Pasaulio grūdų atsargos 2026/2027 sezono pabaigoje prognozuojamos 1,1 % mažesnės – 947,2 mln tonų; mažesnius pašarinių grūdų vertinimus iš dalies kompensavo atsargų didinimas, ypač Rusijoje ir Ukrainoje.
Ukrainos duomenimis, rugpjūtį Ukraina eksportavo 981 000 tonų grūdų – 2,5 karto mažiau nei prieš metus. Iš jų 605 000 tonų – kviečiai, 306 000 tonų – kukurūzai, 69 000 tonų – miežiai, 11 500 tonų – miltai. Per pirmuosius du 2026/27 prekybos metų mėnesius eksportuota 3,726 mln tonų grūdų ir ankštinių – 7,2 % mažiau nei tuo pačiu praėjusio sezono laikotarpiu; kviečių eksportas smuko 34,3 %, miežių – 34,5 %, o kukurūzų – beveik padvigubėjo. Bendras rugpjūčio Ukrainos agroprodukcijos eksportas siekė apie 2,15 mln tonų – mažiausias mėnesinis rodiklis nuo 2026 m. pradžios.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida pirmiausia akcentuoja vietos žemės ūkio krizę: smarkiai sumažėjusį grūdų eksportą po liepos antroje pusėje sustiprėjusių Rusijos atakų prieš uostų infrastruktūrą ir civilinius laivus. Forbes Ukraine analitikai vertina, kad jei Juodosios jūros apribojimai išsilaikys iki 2026/27 prekybos metų pabaigos, Ukraina gali netekti daugiau kaip 5 mlrd JAV dolerių eksporto pajamų ir nepavyks išvežti apie 24 mln tonų grūdų. Šaltiniai tiesiogiai sieja pasaulinį kainų šuolį su atakomis Juodojoje jūroje, o namų ūkių pasekmes iliustruoja konkrečiais metų pokyčio skaičiais – ypač kviečių ir miežių eksporto kritimu.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinėse ataskaitose FAO pristatoma kaip pagrindinis šaltinis ir pabrėžiama, kad kainų augimas yra visuotinis: fjučerinės kviečių ir kukurūzų kainos pasiekė kelerių metų aukščiausias ribas, o blogi Europos derliai gali padidinti žemyno priklausomybę nuo importo. Pagrindiniais katalizatoriais nurodomos klimatinės anomalijos (karščiai Europoje, El Nino), prekybos logistikos sutrikimai ir geopolitinė įtampa, įskaitant JAV ir Irano konfliktą bei problemas Juodojoje jūroje.
Kuo skiriasi pranešimai
Dalis šaltinių Ukrainos uostų padėtį apibūdina kaip faktinę blokadą – pirmąją nuo 2022 m., dėl kurios smarkiai sumažėjo laivų įplaukimų. Kiti vertinimai yra atsargesni – kalba apie staigų laivų įplaukimų ir eksporto apimčių kritimą, bet ne visapusę blokadą.
Kontekstas
Rugpjūčio 2026 m. 133,3 punkto indeksas išlieka maždaug 17 % žemesnis už 2022 m. kovo rekordą. FAO vis dar tikisi, kad 2026 m. grūdų gamyba sieks 2,980 mlrd tonų – antrą pagal dydį visoje stebėjimų istorijoje, net ir po prognozės sumažinimo. Nepaisant suvaržymų Juodojoje jūroje, Rusija ir Ukraina vis dar tikėtina kaups kviečių atsargas. Tuo pat metu JAV ir Irano konfliktas tebekomplikuoja trąšų tiekimą žemės ūkiui.