Vokietijoje 2026-aisais užregistruota daugiau nei 165 įtariamo sabotažo atvejai
Konfidencialioje Vokietijos federalinės kriminalinės policijos (BKA) ataskaitoje, kurią paviešino laikraštis „Süddeutsche Zeitung", nuo 2026 metų pradžios užregistruota daugiau nei 165 įtariamo sabotažo atvejai ir apie 750 incidentų, susijusių su įtartinais dronais prie karinių objektų ir kritinės infrastruktūros. Ataskaita parengta pagal pirmuosius Berlyne birželio viduryje atidaryto Bendrojo hibridinių grėsmių gynybos centro (GAZ-Hybrid) veikimo mėnesius.
Pagrindiniai faktai
- Per 2026 m. Vokietijoje užregistruota daugiau nei 165 įtariamo sabotažo atvejai
- Užfiksuota apie 750 incidentų su įtartinais dronais – iš viso 1 068 skrydžiai virš karinių bazių ir kritinės infrastruktūros
- Federalinis generalinis prokuroras ir žemės prokurorai 2026 m. pradėjo 24 baudžiamuosius procesus dėl šnipinėjimo – maždaug pusė jų susiję su kibernetinėmis operacijomis
- Daugiausia sabotažui rengiamų agentų veiklos atvejų užfiksuota Brandenburge (23), Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Šlėzvigo-Holšteine (po 21), Žemutinėje Saksonijoje – 15
- Liepą Bavarijoje sulaikytas Moldovos pilietis, dronu šnipinėjęs gynybos koncerno KNDS objektą; tyrimas vertina, kad jis veikė Rusijos žvalgybos nurodymu
- Rugpjūčio 4 d. prie ukrainiečių An-124 lėktuvo Leipcigo/Halės oro uoste rastas dronas su sprogmenimis; Vokietija oficialiai kaltina Rusiją
- BKA ataskaita parengta pagal pirmuosius GAZ-Hybrid veikimo mėnesius – centras Berlyne atidarytas birželio viduryje
Kodėl tai svarbu
Paviešinti BKA skaičiai pirmą kartą pateikia kiekykusišką 2026 metų Vokietijos teritorijoje vykdyto įtariamo sabotažo ir šnipinėjimo vaizdą. Apie 750 įtartinų dronų incidentų prie karinių bazių, gynybos pramonės objektų ir kritinės infrastruktūros rodo nuolatinę oro žvalgybos grėsmę. Vokietija oficialiai bent vieną incidentą – drono su sprogmenimis radimą prie ukrainiečių Antonovo lėktuvo Leipcigo/Halės oro uoste – priskiria Rusijai, o bendrai schemai suteikia hibridinės kampanijos kontekstą. Dronų operatoriai retai suimami, o tik keli atvejai (kaip Moldovos piliečio Bavarijoje) baigėsi areštu – tai rodo sunkumus nustatant kaltininkus ir juos patraukiant baudžiamojon atsakomybėn.
Kas nutiko
Konfidenciali BKA ataskaita, kurią atskleidė „Süddeutsche Zeitung", rodo, kad nuo 2026 metų pradžios Vokietijoje užregistruota daugiau nei 165 įtariamo sabotažo atvejai. Saugumo tarnybos taip pat užfiksavo 747 incidentus su įtartinais dronais – iš viso 1 068 dronų skrydžius virš kritinės infrastruktūros, karinių bazių ir gynybos pramonės objektų. Federalinis generalinis prokuroras ir žemės prokurorai šiemet pradėjo 24 baudžiamuosius procesus dėl šnipinėjimo; maždaug pusė jų susiję su kibernetinėmis operacijomis, o dar apie 40 galimų kibernetinio šnipinėjimo atvejų tiriami. Iš viso policija užregistravo 112 su šnipinėjimu susijusių nusikaltimų, daugiau nei 60 jų – neteisėtas karinių objektų ar įrangos fotografavimas ar filmavimas. 26 atvejais įtariama sabotažui rengta agentų veikla; daugiausia tokių atvejų užfiksuota Brandenburge (23), Šiaurės Reine-Vestfalijoje (21), Šlėzvigo-Holšteine (21) ir Žemutinėje Saksonijoje (15). Ataskaita parengta pagal pirmuosius Berlyne birželio viduryje atidaryto Bendrojo hibridinių grėsmių gynybos centro (GAZ-Hybrid) veikimo mėnesius.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi trys ukrainietiški šaltiniai – „Українська правда", „НВ" ir LIGA.net – šią istoriją pateikia kaip vidaus saugumo įspėjimą dėl su Rusija siejamos hibridinės veiklos NATO ir ES teritorijoje. Jie remiasi BKA duomenimis, siekdami pabrėžti grėsmės mastą, o ukrainietišką dimensiją išryškina primindami ankstesnius atvejus, susijusius su karine pagalba Ukrainai, ir neseniai įvykdytą bandymą pakeisti sprogmenimis pakrautą droną prie ukrainiečių Antonovo lėktuvo Leipcigo/Halės oro uoste.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai skiriasi aprašydami rugpjūčio 9 d. Grossenkneten (Žemutinė Saksonija) incidentą: viena versija teigia, kad du kaukėti asmenys apsaugininko galvą trenkė į automobilio variklio dangtį, kita praneša tik kad jie jį užpuolė ir pabėgo.
Kontekstas
Bendrojo hibridinių grėsmių gynybos centras (GAZ-Hybrid) pradėjo veikti Berlyne 2026 metų birželio viduryje ir BKA ataskaitai suteikė duomenų. Vokietijos federalinis ir žemių prokuršrai 2026 m. pradėjo 24 baudžiamuosius procesus dėl šnipinėjimo įtarimų, maždaug pusė jų susiję su kibernetinėmis operacijomis, o dar maždaug 40 kibernetinio šnipinėjimo atvejų tiriami. Tarp neseniai viešai aptartų incidentų – 2024 m. balandį Bavarijoje sulaikyti du Rusijos-Vokietijos dvigubos pilietybės agentai, stebėję JAV bazes ir pagalbos Ukrainai maršrutus, 2024 m. liepą Leipcigo oro uosto DHL krovinių terminale kilęs siuntos gaisras (Vokietijos žvalgyba kaltina Rusiją), 2026 m. liepą Vakarų Vokietijoje tarp Diuseldorfo ir Kelno geležinkelio linijoje kilęs gaisras, kuris tiriamas kaip galimas sabotažas, ir 2026 m. rugpjūčio 4 d. prie ukrainiečių Antonovo lėktuvo Leipcigo/Halės oro uoste rasti sprogmenimis pakrauti dronai. 2026 m. liepą Bavarijoje buvo sulaikytas Moldovos pilietis, dronu šnipinėjęs KNDS gynybos įmonės objektą; tyrėjai mano, kad jis veikė Rusijos žvalgybos nurodymu.