Berlynas apkaltino Rusiją dėl nepavykusio dronų smūgio Ukrainos lėktuvui Leipcigo oro uoste
Rugpjūčio 5 naktį dronas su 1,8 kg „Semtex" sprogo ir smogė į parkuoto Ukrainos An-124 sparną Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje, tačiau nesuveikė detonatorius. Bendroje „The Telegraph" ir „Welt am Sonntag" žurnalistų apklausoje kaip galimas organizatorius įvardytas Rusijos baikeris Olegas Levuškinas, o kaip tiesioginis vykdytojas – Baltarusijos agentas Andrejus Karšakovas. Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl įvykdytos atakos ir paskelbė atsakomąsias priemones, įskaitant Rusijos generalinio konsulato Bonoje uždarymą.
Pagrindiniai faktai
- Rugpjūčio 5 naktį dronas su 1,8 kg „Semtex" smogė į parkuoto Ukrainos An-124 sparną Leipcigo oro uoste, tačiau nesuveikė.
- An-124 lėktuve tuo metu buvo apie 25 000 litrų aviacinio kuro; aukų ir „Antonov" lėktuvų pažeidimų neužfiksuota, pranešė Ukrainos URM.
- Remiantis Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos žvalgybos dokumentais, tikėtinu organizatoriumi laikomas Rusijos pilietis Olegas Levuškinas, tiesioginiu vykdytoju – Baltarusijos agentas Andrejus Karšakovas.
- Liepos 31 d. Levuškinas nuomotu automobiliu atliko oro uosto žvalgybą; DNR pėdsakai ant pirštinės fragmento netoli signalo retransliatoriaus identifikavo Karšakovą.
- Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją ir paskelbė atsakomųjų priemonių paketą; Rusija atsakė uždarydama Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge.
- Vokietijos Federalinė kriminalinė policija nuo 2026 m. pradžios užfiksavo daugiau nei 165 įtariamus sabotažo atvejus ir šimtus incidentų su įtartinais dronais prie karinių objektų.
- Levuškinas daugelį metų palaikė ryšį su GRU pulkininku Denisu Smoljaninovu, kuris, pasak Lietuvos žvalgybos gruodžio 2025 m. ataskaitos, vadovauja GRU krypties Ukrainai padaliniui.
Kodėl tai svarbu
Nepavykęs drono smūgis Ukrainos krovininiam lėktuvui viename svarbiausių Vakarų karinės pagalbos logistikos mazgų rodo aktyvią Rusijos sabotažo kampaniją prieš NATO šalių infrastruktūrą, palaikančią Ukrainą. Vokietijos formalus kaltinimas Maskvai ir atsakomosios priemonės, įskaitant konsulato uždarymą, žymi reikšmingą diplomatijos eskalaciją tarp Berlyno ir Maskvos. Ataka įvykdyta fone, kai Vokietijoje per kelis mėnesius užfiksuoti šimtai įtartinų drono incidentų prie karinių objektų.
Kas nutiko
Rugpjūčio 5 naktį Leipcigo/Halės oro uoste dronas su pritvirtintu detonatoriumi ir maždaug 1,8 kg „Semtex" plastikos sprogstamąja medžiaga smogė į parkuoto Ukrainos „Antonov" An-124 krovininio lėktuvo sparną, atšoko ir nukrito ant kilimo tako, tačiau nesprogė. Lėktuve tuo metu buvo apie 25 000 litrų aviacinio kuro. Ukrainos URM pranešė, kad aukų nebuvo ir „Antonov" orlaiviai nenukentėjo.
Bendra „The Telegraph" ir „Welt am Sonntag" žurnalistų apklausa, paremta Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos žvalgybos dokumentais ir interviu su Vakarų žvalgybos pareigūnais, kaip tikėtiną organizatorių identifikavo Rusijos pilietį, baikerį Olegą Levuškiną, o kaip tiesioginį vykdytoją – Baltarusijos agentą Andrejų Karšakovą. Levuškinas, turintis Rusijos ir, pasak kai kurių šaltinių, Latvijos pilietybę, vasarą atvyko į Vokietiją per Turkiją; liepos 27 d. jis nuomotu automobiliu išvyko iš Berlyno oro uosto, o liepos 31 d. jo automobilio geolokacijos duomenys fiksavo jį prie Leipcigo oro uosto, kur jis, kaip įtariama, atliko žvalgybą. Karšakovo DNR aptikta ant pirštinės fragmento, pritvirtinto prie savadarbės antenos sistemos ant netoliese esančio medžio – ji, tyrėjų vertinimu, veikė kaip valdymo signalo retransliatorius. Karšakovas anksčiau buvo sulaikytas Suomijoje 2010 m. už bandymą pavogti drabužių ir įtariamas padegimu Lenkijoje. Policija taip pat rado dviejų papildomų dronų nuolaužų.
Sprogstamoji medžiaga, pasak tyrėjų, į Vokietiją galėjo būti atgabenta per Bulgariją ir Serbiją, paslėpta sunkvežimių ertmėse ir galimai laikinai saugoma maršruto vietose. Vokietijos policija klasifikavo incidentą kaip valstybės saugumui pavojingą nusikaltimą ir nenurodė, kad sabotažas buvo paneigtas. Liepos 31 d. žvalgybos duomenimis, Vokietijos žvalgyba žinojo apie Levuškino sąsajas su GRU jam atvykus, tačiau po atvykimo jo nestebėjo.
Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl hibridinės atakos ir paskelbė atsakomųjų priemonių paketą, kurį pristatė vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas. Vėliau Berlynas uždarė Rusijos generalinį konsulatą Bonoje; Rusija sureagavo uždarydama Vokietijos generalinį konsultatą Sankt Peterburge ir „Goethe-Institut" filialus. Rusijos ambasada Berlyne paneigė Maskvos dalyvavimą atakoje ir kitose sabotažo operacijose Europoje.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl kelių detalių. Vokietijos žiniasklaida WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung" pranešė, kad Ukrainos An-124 lėktuve buvo Prancūzijoje atgabentų karinių šaudmenų, tačiau rugpjūčio 7 d. Vokietijos vidaus reikalų ministerija tai paneigė, o Ukrainos URM šaudmenų buvimą oficialiai nepatvirtino. Levuškino pilietybė įvairiuose šaltiniuose apibūdinama skirtingai: vieni nurodo, kad jis yra Rusijos ir Latvijos pilietis, kiti – tik Rusijos, dar kiti – Rusijos kilmės asmuo su Latvijos pasu. Galiausiai, neaišku, kaip dronas buvo numuštas: viena versija – oro uosto autobuso vairuotojas jį numušė apžiūros metu, kita – vairuotojas tik apvertė jau ant žemės gulėjusį droną.
Kontekstas
Ukrainos „Antonov" lėktuvai Leipcigo/Halės oro uoste dislokuoti nuo 2022 m.; šis oro uostas naudojamas ginklų krovinių gabenimui į Ukrainą ir yra vienas svarbiausių Vakarų karinės pagalbos logistikos mazgų. Leipcige rastas sprogstamasis užtaisas labai panašus į prietaisus, naudotus kituose sužlugdytuose Rusijos sabotažo planuose Lenkijoje, Lietuvoje ir kitur Europoje, įskaitant skardinių konservų dėžutes su sprogmenimis ir metalines plokšteles su apvaliais įspaudais, rastus Lietuvos slėptuvėse. Vokietijos žvalgyba sieja tokias operacijas su GRU 29155-uoju padaliniu, o Lietuvos žvalgyba apibūdina Denisą Smoljaninovą kaip vadovaujantį GRU krypties Ukrainai padaliniui bei besispecializuojantį psichologinėse operacijose ir per „Telegram" koordinuojamose sabotažo kampanijose. 2025 m. JK Užsienio reikalų ministerija Smoljaninovui taikė sankcijas. Vokietijos Federalinė kriminalinė policija (BKA) pranešė nuo 2026 m. pradžios užfiksavusi daugiau nei 165 įtariamus sabotažo atvejus ir šimtus incidentų su įtartinais dronais prie karinių ir kritinės infrastruktūros objektų. 29155-asis padalinys anksčiau siejamas su 2018 m. Sergejaus Skripalio apnuodijimu Jungtinėje Karalystėje.