Vokietija kaltina Rusiją dėl drono atakos Leipcigo oro uoste: įtariami du asmenys, siejami su GRU
Vokietijos tyrėjai identifikavo du pagrindinius įtariamuosius rugpjūčio 4 d. drono ataka prieš Leipcigo/Halės oro uostą — Baltarusijos pilietį Andrei Ka. ir Rusijos pilietį Olegą Le., siejamą su GRU. Dronas su sprogmenimis nusileido šalia Ukrainos Antonov orlaivio, bet nesprogo dėl detonatoriaus gedimo. Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl šio incidento ir nusprendė uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje bei panaikinti susitarimą dėl „Rusų namų“ Berlyne.
Pagrindiniai faktai
- Ataka įvyko rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo/Halės oro uoste; dronas su sprogmenimis aptiktas prie Ukrainos Antonov orlaivio.
- Pagrindiniai įtariamieji — Baltarusijos pilietis Andriejus Ka. ir Rusijos pilietis Olegas Le., pastarasis siejamas su GRU.
- Buvo planuota panaudoti tris dronus; du galimai sunaikinti pakilimo metu, trečiasis pasiekė Antonov orlaivį, tačiau nesprogo.
- Sprogmenys (maždaug 1,8 kg semteko) paslėpti daržovių konservų skardinėje; detonatorius sugedo.
- Taikinys — Antonov orlaivis, kurio bake buvo apie 25 000 litrų aviacinio kuro; sprogimas galėjo padaryti didelės žalos oro uostui.
- Tyrimo metu ant drono valdymo antenos rastas pirštinės fragmentas su DNR, leidęs identifikuoti Ka., kurio DNR anksčiau fiksuota Suomijoje ir Lietuvoje bendrų nusikalstamų bylų kontekste.
- Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl teroristinio akto bandymo; rugsėjo 7 d. Maskva atsakydama paskelbė uždaranti Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge.
- Policija taip pat sieja Ka. su 2024 m. vasaros padegimu statybos parduotuvėje Lodzėje (Lenkija), kurį lenkų prokuratura vertina kaip sabotažą su rusišku pėdsaku.
Kodėl tai svarbu
Vokietija pirmą kartą oficialiai apkaltino Rusiją dėl teroristinio akto bandymo savo teritorijoje, tiesiogiai susiejus GRU su sabotažo operacija prieš Ukrainos karinius-logistikos išteklius NATO valstybėje. Incidentas iliustruoja transnacionalinį įtariamų Rusijos hibridinių operacijų pobūdį — sprogmenų maršrutas per Bulgariją ir Serbiją, taikinio parinktis Ukrainoje dislokuotiems orlaiviams, ankstesni įtariamųjų ryšiai Suomijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Berlyno atsakas — Rusijos konsulinių įstaigų uždarymas — žymi reikšmingą Vokietijos ir Rusijos santykių eskalaciją.
Kas nutiko
Rugpjūčio 4 d. vakarą prie Leipcigo/Halės oro uoste stovėjusio Ukrainos Antonov An-124 orlaivio buvo aptiktas dronas su sprogmenimis. Vėliau paaiškėjo, kad atakai buvo planuota panaudoti tris dronus: du greičiausiai sunaikinti kilimo metu dėl nežinomų priežasčių, trečiasis nusileido šalia orlaivio, kurio bake buvo apie 25 000 litrų aviacinio kuro, tačiau nesprogo. Sprogmenys (apytikriai 1,8 kg semteko) buvo paslėpti daržovių konservų skardinėje; detonatorius sugedo. Teisėsauga ant drono valdymo antenos rado pirštinės fragmentą su DNR, pagal kurį buvo identifikuotas baltarusis Andriejus Ka., kurio DNR anksčiau fiksuota Suomijoje ir Lietuvoje bendrų nusikalstamų bylų kontekste. Antrasis pagrindinis įtariamasis — Rusijos pilietis Olegas Le., siejamas su GRU, atsakingas už operacijos planavimą ir logistiką. Le. į Vokietiją atvyko per Turkiją, Berlyno Brandenburgo oro uostu, vėliau išvyko į Serbiją ir šiuo metu yra Rusijoje; Vokietijos teisėsauga žinojo apie galimą jo ryšį su GRU, tačiau po atvykimo jo nestebėjo. Sprogmenys, kaip manoma, į Vokietiją pateko per Bulgariją ir Serbiją, buvo vežami paslėptose vilkikų ertmėse ir laikomi požeminiuose slėptuvėse netoli oro uosto. Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją dėl teroristinio akto bandymo ir nusprendė uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje bei panaikinti susitarimą dėl „Rusų namų“ Berlyne. Rugsėjo 7 d. Rusija atsakydama paskelbė uždaranti Vokietijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge ir Goethe centrus Rusijoje.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visos pateiktos ukrainiečių žiniasklaidos priemonės praneša apie Vokietijos ir Welt tyrimą, įrėminant istoriją kaip įtariamą Rusijos hibridinę ataką prieš Vokietijoje dislokuotus Ukrainos Antonov orlaivius. Šaltiniai akcentuoja GRU ryšį su vienu įtariamuoju ir Vokietijos saugumo tarnybų aplaidumą — žinias apie jo galimą ryšį su žvalgyba, tačiau nestebėjus jo. Taip pat pabrėžiamas tarptautinis operacijos mastas — sprogmenų maršrutas per Bulgariją ir Serbiją, ryšys su Lenkijos sabotažo atveju — kaip platesnio Rusijos sabotažo ir hibridinių operacijų Europoje konteksto dalis.
Kuo skiriasi pranešimai
Žiniasklaidoje fiksuoti keli neatitikimai. WDR, NDR ir Süddeutsche Zeitung, cituodami konfidencialią policijos ataskaitą, teigė, kad taikiniu tapęs Ukrainos An-124 vežė šaudmenis iš Prancūzijos į Leipcigą; oficialūs Vokietijos pareigūnai paneigė, kad orlaivyje būta šaudmenų. Ankstyvoje Süddeutsche Zeitung rugsėjo 2 d. publikacijoje įtariamieji apibūdinti kaip Rusijoje gimęs latviško paso turėtojas ir Baltarusijoje gimęs rusiško paso turėtojas; vėlesniuose Welt pranešimuose jie identifikuoti kaip Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Daugelis šaltinių nesprogusio užtaiso nesėkmę aiškina detonatoriaus gedimu, tačiau vienas šaltinis mini galimybę, kad detonatorius buvo atitrūkęs. Galiausiai, Vokietijos ir Ukrainos šaltiniams remiantis tyrimo duomenimis rodant GRU ryšį, Putinas Rusijos dalyvavimą neigė ir kaltinimus siejo su kanclerio Merco vidaus politikos sunkumais.
Kontekstas
Leipcigo/Halės oro uostas nuo 2022 m. naudojamas kaip Ukrainos Antonov orlaivių bazė. Vokietijos teisėsauga žinojo apie galimą Olego Le. ryšį su GRU jam atvykstant į šalį, tačiau po atvykimo jo nestebėjo. Andriejus Ka. anksčiau minėtas Suomijos vagystės byloje ir 2024 m. vasarą Lenkijoje, Lodzės statybos parduotuvės padegimo byloje, kurią lenkų prokuratura kvalifikuoja kaip sabotažą su rusišku pėdsaku. Süddeutsche Zeitung, remdamasi Federalinio kriminalinio policijos biuro ataskaita, nurodo, kad nuo 2026 m. pradžios Vokietijoje užregistruota daugiau nei 165 įtariami sabotažo atvejai ir šimtai incidentų su įtartinais dronais prie karinių objektų ir kritinės infrastruktūros.