Danijos žvalgyba: Rusija planuoja sabotažus prieš šalies gynybos pramonę
Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (PET) viešai įspėjo, kad Rusijos specialiosios tarnybos konkrečiai planuoja sabotažo operacijas prieš Danijos gynybos pramonės įmones, pirmiausia tas, kurios susijusios su karine pagalba Ukrainai. Pranešimą rugsėjo 3 d. perdavė PET kontržvalgybos skyriaus vadovas Emil Græsholm. Tarnyba taip pat praneša apie bandymus per socialinius tinklus ir interneto platformas verbauti Danijos piliečius.
Pagrindiniai faktai
- Danijos saugumo ir živalgybos tarnyba (PET) teigia, kad Rusijos specialiosios tarnybos vykdo konkrečius sabotažo prieš Danijos gynybos pramonės įmones planavimus.
- Įspėjimą rugsėjo 3 d. perdavė PET kontržvalgybos skyriaus vadovas Emil Græsholm.
- Pagrindiniai taikiniai – gynybos sektoriaus įmonės, susijusios su karine pagalba Ukrainai.
- Galimi sabotažo scenarijai – padegimai; PET paragino Danijos gynybos įmones stiprinti saugumą.
- Rusijos tarnybos bando per socialinius tinklus ir interneto platformas verbauti Danijos piliečius – prašoma fotografuoti ar filmuoti objektus, kurie vėliau naudojami planuojant sabotažus.
- PET vertinimu, Rusija siekia sustabdyti konkrečias gynybos siuntas Ukrainai ir įbauginti Daniją, kad ši sumažintų paramą Ukrainai.
- Danijos žvalgyba perspėja, kad grėsmė ateityje didės tiek apimtimi, tiek sudėtingumu.
Kodėl tai svarbu
PET sprendimas viešai įspėti – neįprastas Danijos žvalgybai, kuri paprastai veikia tyliai – rodo, kad grėsmė vertinama kaip konkreti ir artima. Pagrindiniai taikiniai yra ginkluotės tiekimą Ukrainai užtikrinančios įmonės, todėl sabotažo kampanija tiesiogiai susijusi su Vakarų karinės paramos Ukrainai trikdymu. Be to, Rusija bando verbauti eilinius piliečius per socialinius tinklus, neretai jiems net nesuvokiant, kad jie dirba Maskvai – tai rodo besiplečiančias hibridines taktikas. Danijos perspėjimas sutampa su kitais pastaraisiais įtariamais Rusijos sabotažo atvejais Europoje (Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Slovakijoje).
Kas nutiko
Rugsėjo 3 d. Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (PET) paskelbė viešą įspėjimą, kad Rusijos specialiosios tarnybos vykdo konkrečius sabotažo prieš Danijos gynybos pramonės įmones planus. Pranešimą žiniasklaidai perdavė PET kontržvalgybos skyriaus vadovas Emil Græsholm. Pagrindiniai taikiniai – įmonės, susijusios su Danijos karine pagalba Ukrainai; tarnyba įvardijo padegimus kaip vieną iš galimų sabotažo scenarijų ir paragino gynybos sektoriaus bendroves stiprinti apsaugą. Pasak PET, Rusija bando verbauti eilinius Danijos piliečius per socialinius tinklus ir interneto platformas, paversdama juos pagalbininkais – neretai samdomi asmenys net nesupranta dirbantys Maskvai. Užduotys verbautiems asmenims apima objektų fotografavimą ar filmavimą, o gauta medžiaga naudojama planuojant būsimus sabotažus. PET vertinimu, grėsmė ateityje tik didės tiek apimtimi, tiek sudėtingumu. Danija nuo 2022 m. teikia karinę pagalbą Ukrainai; iki šiol bendra paramos suma siekia apie 76,8 mlrd. Danijos kronų (daugiau nei 10 mlrd. eurų), o 2026 m. birželį buvo paskelbtas 30-asis pagalbos paketas už maždaug 4,4 mlrd. kronų (590 mln. eurų).
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida vieningai pateikia Danijos žvalgybos pranešimą per Ukrainos karinės pagalbos tiekimo grandinės prizmę. Šaltiniai Rusijoje vykdomą Danijos piliečių verbavimą traktuoja kaip platesnės Maskvos strategijos dalį, kuria siekiama sustabdyti gynybos siuntas Ukrainai ir atgrasyti Vakarus nuo tolesnės paramos. Ukrainos leidiniai pranešimą susieja su kitais neseniai įtariamais Rusijos sabotažo aktais Europoje – Leipcigo/Halės oro uoste Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Slovakijoje – ir pateikia tai kaip koordinuotą Rusijos hibridinę kampaniją, nukreiptą prieš paramą Ukrainai.
Kontekstas
Danija nuo 2022 m. teikia ginkluotę Ukrainai ir plėtoja savo gynybos pramonę, todėl Danijos gynybos įmonės yra logiškas Rusijos taikinys. PET kontržvalgybos vadovas Emil Græsholm įvardijo padegimus kaip vieną iš galimų sabotažo scenarijų ir paragino Danijos gynybos bendroves stiprinti saugumą. Rugsėjo 1 d. Vokietija viešai apkaltino Rusiją hibridine ataka Leipcigo/Halės oro uoste, kur prie Ukrainos transporto lėktuvo An-124 buvo rastas dronas su sprogstamąja medžiaga; atsakydama Berlyno vyriausybė paskelbė apie Rusijos generalinio konsulato Bonoje ir „Rusijos namų" Berlyne uždarymą. Po šio incidento Švedija sušaukė Nacionalinės saugumo tarybos posėdį dėl analogiškų grėsmių, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad gaisras vienoje Lenkijos dronų gamykloje buvo sabotažas, o Slovakijos policija pranešė apie numalšintą padegimo bandymą dronų gamykloje.