Ukrainos žvalgyba: Rusija iki metų pabaigos ruošia naujos balistinės raketos bandymus
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direktorato (GUR) pavaduotojas Vadymas Skibitskis pranešė, kad Rusija iki 2026 m. pabaigos planuoja atlikti galutinius naujos balistinės raketos, galinčios smogti iki 800 km atstumu, bandymus. Pasak jo, bandymų metu Rusijos pajėgos gali bandyti smogti objektams vakarinėje Ukrainos dalyje. Skibitskis kalbėjo Ukrainos ir NATO Tarpparlamentinės tarybos sesijoje, o Ukrainos žiniasklaida įspėjimą susiejo su šalies oro gynybos pajėgumų stygiumi.
Pagrindiniai faktai
- Rusija iki 2026 m. pabaigos planuoja atlikti galutinius naujos balistinės raketos, pasiekiančios iki 800 km, bandymus.
- Bandymų metu Rusija gali bandyti smogti objektams vakarinėje Ukrainos dalyje – teigė GUR pavaduotojas Vadymas Skibitskis.
- Skibitskis šią informaciją pateikė Ukrainos ir NATO Tarpparlamentinės tarybos sesijoje.
- Ukraina susiduria su PAC-2 raketų – „Patriot“ sistemų tarpiklių, būtinų balistinėms raketoms numušti – trūkumu.
- Rugsėjo 8 d. Vokietija pranešė apie skubų PAC-2 tarpiklių perdavimą Ukrainai iš „Bundeswehr“ atsargų.
- Rusija didina raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą intensyvumą, siekdama išprovokuoti socialinę ir ekonominę krizę.
Kodėl tai svarbu
Pranešamas 800 km siekiantis naujos raketos nuotolis gerokai pranoksta oficialų rusiškos balistinės raketos „Iskander-M“ diapazoną (apie 500 km, o lengvinant galvutę – iki 700 km) ir išplėstų potencialių taikinių zonoje vakarinę Ukrainą, kur 2026 m. pradžioje jau smogta „Orešnik“ vidutinio nuotolio raketomis. Tuo pat metu Ukraina fiksuoja „Patriot“ tarpiklių trūkumą, o jų gamybos ar licencijavimo procesai yra ilgi – Vokietijos skubus perdavimas rodo esamą įtampą, tačiau nepadengia ilgalaikio poreikio. Skibitskis šią raketų programą susieja su platesne Rusijos strategija: didinti raketų gamybą ir jų nuotolį, intensyvinti smūgius provokuojant socialinę ir ekonominę krizę, tęsti pozicinį karą ir bandyti įtraukti Baltarusiją.
Kas nutiko
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direktorato pavaduotojas Vadymas Skibitskis, kalbėdamas Ukrainos ir NATO Tarpparlamentinės tarybos sesijoje, pranešė, kad Rusija iki 2026 m. pabaigos planuoja atlikti galutinius naujos balistinės raketos, galinčios smogti taikinius iki 800 km atstumu, bandymus. Jis taip pat nurodė, kad per šiuos bandymus Rusija gali bandyti smogti objektams vakarinėje Ukrainos dalyje. Pasak Skibitskio, Rusija didina raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą intensyvumą, siekdama išprovokuoti socialinę ir ekonominę krizę, ir siekia didinti balistinių raketų gamybos apimtis bei jų nuotolį. Kartu Ukrainos žvalgyba fiksuoja „Patriot“ sistemoms reikalingų tarpiklių stygių, o rugsėjo 8 d. Vokietija pranešė apie skubų PAC-2 tarpiklių perdavimą iš „Bundeswehr“ atsargų. Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių buvo pareiškęs leisiantis Ukrainai gaminti „Patriot“ tarpiklius, tačiau vėliau pradėjo abejoti dėl tokios licencijos perdavimo.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida (Interfax-Ukraina, hromadske, LIGA.net, ZN.UA) įspėjimą sutelkia ties Ukrainos karine žvalgyba ir ypač pabrėžia grėsmę vakarinės Ukrainos taikiniams. Akcentuojamas Ukrainos oro gynybos pažeidžiamumas – „Patriot“ tarpiklių stygius ir lėta jų gamybos ar licencijavimo vidaus sąlygomis sparta. Raketų grėsmė susiejama su platesne Rusijos pozicinio karo kampanija: intensyvėjančios raketų ir dronų atakos, skirtos išprovokuoti socialinę ir ekonominę krizę, tęsiama Juodosios jūros blokada ir pastangos įtraukti Baltarusiją į karą.
Kontekstas
Rusijos balistinė raketa „Iskander-M" oficialiai siekia 500 km, o ekspertų vertinimu, lengvinant galvutę – iki 700 km; aptariamas 800 km nuotolio modelis reikštų tolesnį nuotolio didinimą. 2026 m. pradžioje Rusija smogė Lvivo sričiai vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis „Orešnik". Ukrainos žvalgyba skelbia, kad 2026 m. rugpjūtį Rusija kare neteko 43 000 karių, o pašaukta tik 39 000, ir Rusijos Generalinio štabo vertinimu, mobilizacijos didinimas yra pagrindinis kelias siekti visiškos Donbaso okupacijos ir strateginės iniciatyvos. HUR vadovas Olehas Ivashčenka yra vertinęs, kad, nepaisant ekonominio silpnėjimo, Rusijos išteklių gali užtekti karui tęsti 2027 ir 2028 m., o Rusijai išsekti būtina partnerių bendradarbiavimo. Rugpjūčio pabaigoje HUR atstovas Černiakas pranešė, kad Rusija kreipėsi į Šiaurės Korėją dėl naujų KN-30 balistinių raketų, kurių charakteristikos lenkia anksčiau perduotas. Šiaurės Korėjos raketos, perduotos Maskvai, pagal nuotolį panašios į „Iskander-M".