Fico pareiškė neketinantis vykdyti NATO 5 straipsnio įsipareigojimų ir ginti sąjungininkų Rusijos atakos atveju
Slovakijos premjeras Robertas Fico viešai pareiškė neketinantis vykdyti NATO 5 straipsnio įsipareigojimų ir neleisiantis Slovakijai ginti sąjungininkų, jei Rusija pultų. Jis tai sakė kalboje ligoninėje Prešove, nepaminėdamas Rusijos kaip agresorės ir apkaltindamas Europos lyderius „karine retorika“. Pareiškimas paskelbtas prieš rugsėjo 18-osios vizitą į Kijevą susitikti su prezidentu Zelenskiu ir premjeru Serhiy Koretsky.
Pagrindiniai faktai
- Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė neketinantis vykdyti NATO 5 straipsnio įsipareigojimų ir ginti sąjungininkų Rusijos atakos atveju
- Pareiškimas skirtas studentams ir ligoninės personalui Prešove
- Fico visos kalbos metu nepaminėjo Rusijos kaip agresorės ar karinės grėsmės šaltinio Europoje
- Fico apkaltino Europos lyderius „karine retorika“ ir teigė nesuprantantis, nuo ko NATO turi gintis
- Fico pareiškė, kad situacija dėl tikimybės visos Europos karinio konflikto niekada nebuvo tokia rimta ir įtempta kaip dabar
- Fico paskelbė rugsėjo 18 d. vykstantis į Kijevą susitikti su Volodymyru Zelenskiu ir Serhiy Koretsky
- Fico kalboje sakė, kad kaip premjeras darys viską, kad Slovakija niekada nebūtų įtraukta į karinį konfliktą per 5 straipsnį
Kodėl tai svarbu
Pareiškimas yra reikšmingas, nes jį viešai išsakė NATO narės vyriausybės vadovas, iš anksto atsisakydamas vykdyti esminį Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimą. Tai padaryta Rusijos dronų incidentų NATO teritorijoje ir įtariamų sabotažo operacijų Lenkijoje, Danijoje, Lietuvoje, Vokietijoje ir pačioje Slovakijoje fone. Atsisakymas įvardyti Rusiją kaip grėsmės šaltinį ir kaltinimai Europos lyderiams „karine retorika“ Ukrainos žiniasklaidoje traktuojami kaip ženklas, rodantis politinį artumą Maskvai.
Kas nutiko
Slovakijos premjeras Robertas Fico kalboje ligoninėje Prešove pareiškė neketinantis vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio įsipareigojimų ir neleisiantis šaliai ginti sąjungininkų Rusijos atakos atveju. Jis teigė: „Ar įsivaizduojate, kad mums bus pasakyta paruošti 5 ar 10 tūkstančių karių ir jie kur nors eis kariauti, o mes nežinosime su kuo, kodėl ir dėl ko?“. Fico pabrėžė, kad kaip premjeras darys viską, kad Slovakija niekada nebūtų įtraukta į karinį konfliktą, kartu pabrėždamas, kad Slovakija vertina narystę NATO ir rūpinasi savo įsipareigojimų vykdymu. Visos kalbos metu jis nepaminėjo Rusijos kaip agresorės ar karinės grėsmės Europoje šaltinio, o Europos lyderius apkaltino „karine retorika“ ir teigė nesuprantantis, nuo ko NATO turėtų gintis. Fico taip pat pareiškė, kad situacija dėl tikimybės visos Europos karinio konflikto niekada nebuvo tokia rimta ir įtempta kaip dabar. Prieš pat kalbą jis paskelbė rugsėjo 18 d. vykstantis į Kijevą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir premjeru Serhiy Koretsky.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida šią istoriją pateikia kaip tiesioginį Aljanso narės lyderio atsisakymą ginti sąjungininkus nuo Rusijos. Antraštėse akcentuojama, kad Fico atsisakė ginti sąjungininkus Rusijos atakos atveju, ir cituojama jo retorika, kuria jis atmeta pačią kolektyvinės gynybos idėją. Straipsniai kalbą susieja su rugsėjo 18 d. planuojamu Fico vizitu Karolino silueto ant kariniekio prezidento Volodymyro Zelenskio nuotraukoje, kurios Fico nėra. ukrainos premjeru Serhiy Koretsky. Kontekste pateikiami ankstesni Fico veiksmai: sustabdytas Slovakijos karinis palaikymas Ukrainai, prieštaravimas Ukrainos narystei NATO, birželio 2026 m. pasisakymas prieš tolesnę didelio masto paramą prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje. Ukrainos žiniasklaida taip pat greta kalbos pateikia pastarųjų savaičių Rusijos dronų incidentus ir sabotažo atvejus NATO teritorijoje: rugsėjo 13 d. dronas smogtas traukiniui Jahodyne prie Lenkijos sienos, rugsėjo 14 d. Rusijos fregata signalinėmis raketomis šaudė į Danijos karinį sraigtasparnį, rugsėjo 15 d. Rusijos dronas numuštas Lietuvoje, rugpjūčio pabaigoje Slovakijoje užkirstas kelias padegti UAV gamyklą Skyeton.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose fiksuojami du smulkesni vertimo skirtumai. Pirma, dalis šaltinių Ficą pateikia kaip besąlygiškai atsisakantį NATO įsipareigojimų, kiti – kaip ginantį Slovakijos teisę pačiai spręsti, kaip juos vykdyti. Antra, Kijeve planuoto susitikimo su Ukrainos premjeru vardas pateikiamas skirtingais transliteracijos variantais – Koretsky, Koreckyi, Koretskyi.
Kontekstas
Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau NATO narių laikomas išpuoliu prieš visus Aljanso narius, tačiau konkrečią pagalbos formą nustato kiekviena narė, o tai nereiškia automatinio kariuomenės siuntimo. Robertas Fico, grįžęs į Slovakijos premjero postą 2023 m. rudenį, nedelsdamas sustabdė karinę paramą Ukrainai ir nuolat darė pareiškimus, kuriuos Ukrainos žiniasklaida apibūdina kaip pateisinančius Rusijos invaziją. 2024–2025 m. jis sistemingai priešinosi Ukrainos narystei NATO ir grasino vetuoti šį procesą, o 2026 m. birželį, prieš liepos NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, viešai pasisakė prieš tolesnę didelio masto finansinę ir karinę paramą Ukrainai. Savaitėmis prieš kalbą fiksuoti keli Rusijos dronų incidentai ir įtariamos sabotažo operacijos NATO teritorijoje: rugsėjo 13 d. dronas smogtas keleivinio traukinio lokomotyvui Jahodyno stotyje maždaug 2 km nuo Lenkijos sienos, rugsėjo 14 d. Danijos karinis sraigtasparnis buvo apšaudytas signalinėmis raketomis iš Rusijos fregatos, rugsėjo 15 d. Rusijos dronas numuštas Italijos naikintuvų Lietuvoje, rugsėjo 3 d. Danijos žvalgyba pranešė apie aptiktus Rusijos sabotažo prieš Danijos gynybos pramonę planus, o rugpjūčio pabaigoje Slovakijos policija pranešė užkirtusi kelią padegimui UAV gamykloje Skyeton ir sulaikiusi tris įtariamuosius – du latvius ir ukrainietį – kuriuos įmonė sieja su Rusija. Iki Fico sugrįžimo į valdžią Slovakija nuo visapusio įsiveržimo pradžios perdavė Ukrainai 13 karinės pagalbos paketų maždaug už 671 mln eurų ir apie dešimt MiG-29 naikintuvų.