Europos Parlamentas
Europos Parlamentas yra Europos Sąjungos teisėkūros institucija, atstovaujanti ES valstybių narių piliečiams. Jis dalyvauja priimant ES teisės aktus ir biudžetą, o jo nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Parlamentas kartu su Taryba veikia kaip pagrindinė ES teisėkūros institucija, turi teisę tvirtinti arba atmesti ES teisės aktų projektus ir prižiūrėti Europos Komisijos bei kitų ES institucijų darbą. Jo būstinė yra Strasbūre, Prancūzijoje, o papildomi posėdžiai vyksta Briuselyje.
-
Kallas ES atsaką į Rusijos atakas Juodojoje jūroje suskirstė į tris kryptis
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas spalio 20 d. Strasbūre vykusiose Europos Parlamento plenarinėse diskusijose pristatė tris ES atsako į Rusijos eskalaciją Juodojoje jūroje kryptis: Ukrainos žemės ūkio eksporto išlaikymą, jūrinio saugumo stiprinimą ir tarptautinį diplomatinį spaudimą Rusijai. Ji teigė, kad dėl Rusijos smūgių eksporto maršrutams Ukraina kasdien netenka maždaug 60 mln eurų pajamų.
-
Pina Picierno paskelbė alkūnų streiką dėl žmonių kančios okupuotuose Oleshkose
Europos Parlamento vicepirkininkė Pina Picierno pradėjo alkūnų streiką, kad atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į humanitarinę padėtį okupuotuose Oleshkose. Ji reikalavo greito humanitarinio paliaubų, maisto ir vaistų pristatymo bei saugaus civilų, norinčių išeiti, evakuacijos. Iki spalio 21-osios ryto jos iniciatyvą palaikė 277 žmonės.
-
Zelenskis sureagavo į Le Pen grasinimą stabdyti Prancūzijos paramą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times" atsakė į tolimosios dešinės kandidatės į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen pareiškimą, kad ji, ateinusi prie valdžios, nebetęstų finansavimo Ukrainai. Zelenskis teigė, kad bendradarbiavimas su Ukraina yra abipusiškai naudingas: Prancūzijos pramonė galėtų pasinaudoti Ukrainos technologine ir karine patirtimi, o tai nereiškia atsiskaitymo su Ukraina dabar. Jis taip pat pripažino, kad galimi prokremliškos partijų sėkmė Europos rinkimuose per ateinančius metus Ukrainai sukeltų „daug iššūkių".
-
Lenkijos prezidento aplinka derasi dėl antisemitininko ir antiukrainietiško politiko Grzegorzo Brauno įtraukimo į dešiniųjų senatorių sąrašą
Lenkijos prezidento Karolio Navrockio atstovai pradėjo derybas su europarlamentaro Grzegorzo Brauno aplinka dėl jo partijos „Konfederacja Korony Polskiej“ įtraukimo į bendrą dešiniųjų rinkimų sąrašą Senato rinkimuose. Tai reikštų politinio Brauno izoliavimo pabaigą – politikas žinomas dėl antisemitinių, prorusiškų ir antiukrainietiškų veiksmų, įskaitant UPA paminklo sunaikinimą.
-
Europos Komisija skyrė Ukrainai 2,86 mlrd. eurų karinės pagalbos iš 90 mlrd. eurų paskolų programos
Europos Komisija spalio 14 d. skyrė 2,86 mlrd. eurų tranšą Ukrainai iš 90 mlrd. eurų „Ukraine Support Loan“ gynybos komponento. Lėšos skirtos oro gynybos sistemoms, dronams, raketoms, radarams, elektroninės kovos sistemoms ir amunicijai įsigyti. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad ES parama padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos oro antskrydžių, o premjeras Serhij Koretsky patvirtino tranšos gavimą ir pranešė apie tolesnes derybas dėl likusios gynybos finansavimo dalies.
-
Ukrainos dronai smogė trims „Yandex“ duomenų centrams Rusijoje – botų srautas smuko iki 0,4 %
Spalio 8–11 d. Ukrainos dronai atakavo tris didžiausius „Yandex“ duomenų centrus Rusijoje – Sasovoje (Riazanės sritis), Kalugoje ir Vladimire. Remiantis „Cloudflare Radar“ duomenimis, botų srautas iš „Yandex“ tinklo pirmiausia krito iki maždaug 57 %, o po trečiosios atakos – iki 0,4 % dviejų savaičių maksimumo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis Varšuvos saugumo forume tvirtino, kad po smūgių socialiniuose tinkluose „lengviau kvėpuoti“, o amerikiečių istorikas Timothy'is Snyderis ir Europos Parlamento narys Tomaszas Zdechovskis iškėlė hipotezę, kad dalis botų, palaikančių Donaldą Trumpą ir Vokietijos AfD partiją, veikė per Rusijos serverius. Faktų tikrinimo analizės rodo, kad „Cloudflare“ „botų srauto“ apibrėžimas apima automatizuotus tikrintuvus, o AfD aktyvumo grafiko šaltinis nežinomas.
-
Buvęs Vokietijos kancleris Schröderis Maskvoje šventė Putino 74-ąjį gimtadienį – Berlynas pasipiktinęs
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis spalio 7 d. lankėsi Maskvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino, šventusio 74-ąjį gimtadienį, namuose. Kremlius paskelbė nuotraukų, kuriose abu matomi prie tradicinės rusų krosnies su arbatinuku ir veltiniais. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „giliai pasipiktinęs“ ir vizitą pavadino „absoliučiai amoraliu“. Kritiką prieš Schröderį išsakė ir kiti aukšti Vokietijos bei ES politikai, tuo metu dalis SPD narių jį gynė.
-
Ukraina gavo naują 1,2–1,24 mlrd. eurų ES paskolos tranšą pagal „Ukraine Support Loan“ programą
Ukraina 7 spalio pranešė apie naują maždaug 1,2–1,24 mlrd. eurų ES paskolos tranšą pagal „Ukraine Support Loan“ programą. Lėšos skirtos ukrainiečių bendrovių gaminamiems dronams, dronų perėmimo priemonėms, dronų šaudmenims ir raketoms pirkti. Premjeras Serhijus Koreckis šią tranšą įvertino kaip svarbų indėlį į Ukrainos gynybos sektorių; Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Rusija tęsia sąmoningą teroro strategiją.
-
ES priėmė priešpriedo reformų paketą: kvalifikuota balsų dauguma, „laipsniškoji integracija“ ir atskiros sąlygos Ukrainos žemės ūkiui
2026 m. spalio 6 d. Europos Komisijos kolegija Strasbūre patvirtino priešpriedo politikos peržiūros pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama parengti ES naujų narių, įskaitant Ukrainą, priėmimui. Pasiūlymai numato platesnį kvalifikuotos balsų daugumos taikymą, sustiprintas apsaugos priemones nuo teisinės valstybės standartų regreso, „laipsniškosios integracijos“ koncepciją keturioms labiausiai pažengusioms šalims kandidatėms bei tikslines mechanizmus jautriems Ukrainos žemės ūkio produktams. Dėl pasiūlymų pirmiausia diskutuos Europos Vadovų Taryba spalio 15–16 d., o narystės kelio žemėlapiai keturioms šalims kandidatėms bus pristatyti spalio 28 d.
-
Ukraina prašo ES panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus 2027 m. finansavimo spragai dengti
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka rugsėjo 29 d. Briuselyje tarptautiniams donorams pristatė apie 69 mlrd. eurų (arba maždaug 78 mlrd. dolerių) 2027 m. papildomo finansavimo poreikį ir paragino Europos Sąjungą panaudoti įšaldytus Rusijos Centrinio banko aktyvus šiai spragai dengti. ES ir dalis valstybių narių – pirmiausia Belgija, taip pat, anot diplomatų, Italija ir Prancūzija – šiam žingsniui priešinasi, o svarstymai numatyti ES finansų ministrų susitikime spalio 9 d. arba Europos Vadovų Taryboje spalio viduryje.
-
Bruselyje pateiktas pasiūlymas: įšaldytus Rusijos aktyvus perduoti ES instrumentui
Politikos apžvalgininkas Hugo Dixonas ir bendraautoriai Europos politikos centre (EPC) Briuselyje pristatė iniciatyvą, pagal kurią įšaldytos Rusijos Centrinio banko sąskaitos būtų perkeltos iš „Euroclear“ (Belgija), „Clearstream“ (Liuksemburgas) ir kitų ES depozitoriumų į specialų ES instrumentą. Tikslas – apsaugoti depozitoriumus nuo Rusijos ieškinių ir sukurti teisinį pagrindą vėliau finansuoti Ukrainą. Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka pagrindžia iniciatyvą šalies biudžeto deficitu.
-
ES skirs Ukrainai dar 3,3 mlrd. eurų raketoms ir dronams
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po telefoninio pokalbio su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė, kad Europos Sąjunga penktadienį, rugsėjo 18 d., perves Ukrainai 3,3 mlrd. eurų raketoms ir dronams įsigyti. Lėšos skirtos pagal „Ukraine Support Loan“ programą 2026–2027 m. ir yra ketvirtasis mokėjimas gynybos srityje. Pokalbyje taip pat aptartos reformos, kurių reikia Ukrainos eurointegracijai, bei bendra ES ir Ukrainos oro ir raketų gynybos sistema.
-
ES ir Ukraina kartu kurs priešraketinės gynybos sistemą „Freyja“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, skaitydama metinę pranešimą apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente, pranešė, kad ES sieks kartu su Ukraina sukurti prieinamą modulinę priešraketinės gynybos sistemą pagal projektą „Freyja“. Liekančios nepanaudotos ES gynybos programos SAFE lėšos bus skirtos naujai bendrai programai su Ukrainos įmonėmis, o pirmą kartą ES patvirtinti amerikietiški Patriot (PAC-3) raketų perėmėjai skubiai pristatyti Ukrainai.
-
Rusijos dronas atakavo traukinį prie sienos su Lenkija; anksčiau tuo pačiu maršrutu važiavo buvę Vakarų lyderiai
2026 m. rugsėjo 13 d. Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui netoli Jagodino pasienio kontrolės punkto Volynėje, maždaug už dviejų kilometrų nuo sienos su Lenkija. Kelias minutes prieš ataką tuo pačiu ruožu į Lenkiją buvo išvykęs specialus traukinys su buvusiu JK premjeru Borisu Johnsonu, buvusiu Švedijos premjeru Carlu Bildtu, buvusia Suomijos premjere Sanna Marin ir kanclerio Friedricho Merzo patarėju Günteriu Sautteriu. Ukrainos geležinkelių duomenimis, aukų nebuvo.
-
Зеленський ввів санкції проти своєї колишньої прессекретарки Мендель та дев'ятьох російських пропагандистів
Президент Володимир Зеленський 13 вересня 2026 року підписав указ №901/2026, яким увів у дію рішення РНБО про персональні санкції проти колишньої прессекретарки Юлії Мендель — єдиної громадянки України у списку з десяти осіб, до якого також увійшли дев'ятеро громадян Росії. Того ж дня Зеленський підписав ще два укази про санкції проти 29 російських компаній і 29 громадян, пов'язаних із «Ростехом», та проти 20 суден російського тіньового флоту.
-
Ukrainos vyriausybė pateikė parlamentui keturis įstatymų projektus, susijusius su ES ir TVF įsipareigojimais
Ukrainos Ministrų kabinetas patvirtino ir pateikė Verkhovna Radai keturis įstatymų projektus, būtinus šaliai vykdant įsipareigojimus ES ir TVF. Jų priėmimas – sąlyga gauti trečiąją 1,45 mlrd. eurų ES makrofinansinės pagalbos tranšą. Premjeras Serhijus Koreckis pranešė, kad šių sprendimų priėmimas lemia, ar į biudžetą pateks reikšminga dalis 29,5 mlrd. JAV dolerių tarptautinės partnerių pagalbos.