Ukrainos bažnyčių taryba kreipėsi į popiežių Leoną XIV dėl humanitarinės katastrofos okupuotuose Oleskuose

Kodėl tai svarbu

Tūkstančiai civilių, tarp jų vaikų, okupuotame mieste, nutolusiame vos apie 4 km nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos, atsidūrė prie badmirio slenksčio. Kreipimasis į popiežių ir tarptautines struktūras suteikia krizei tarptautinį diplomatų svorį – Ukraina žada situaciją kelti JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitėje Niujorke. Tuo pat metu esami humanitarinės prieigos mechanizmai neveikia: ICRC, esą pasirengęs evakuoti, negali veikti be Rusijos sutikimo.

Kas nutiko

Visos Ukrainos bažnyčių ir religinių organizacijų taryba paskelbė kreipimąsi dėl kritiškos humanitarinės padėties Rusijos okupuotame Oleskų mieste Chersono srityje. Taryba paragino popiežių Leoną XIV, Pasaulio bažnyčių tarybą, Pasaulio evangelikų aljansą, kitas religines ir žmogaus teisių organizacijas „panaudoti visas įmanomas priemones“, siekiant užkirsti kelią badmiriavimui. Ji taip pat kreipėsi į JT nares ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (ICRC), ragindama surengti humanitarinę misiją ir evakuoti gyventojus į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Tarybos vertinimu, Oleskuose ir apylinkėse gali būti likę daugiau nei 6 000 žmonių, tarp jų apie 200 vaikų; Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pateikė mažesnį skaičių – apie 2 000 žmonių, tarp jų apie 50 vaikų. Paskutinės maisto tiekimo atkarpos baigėsi 2026 m. gegužės pabaigoje; JT žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje birželio 24 d. konstatavo, kad nuo gegužės 26 d. į miestą nebuvo pristatyta jokių maisto atsargų. Miestas neturi elektros ir dujų, kritinė infrastruktūra faktiškai sunaikinta, o civiliai negali išvykti – Rusijos pajėgos juos sulaiko. Rugsėjo 1 d. per vieną humanitarinę misiją rusai atakavo keturis savanorių automobilius, sakė Sybiha.

Oleskų Chersono srities kairiakrantėje okupuoti nuo 2022 m. vasario, o 2023 m. birželį miestą nusiaubė didžiulis potvynis po to, kai Rusijos pajėgos susprogdino Kahovkos hidroelektrinę. Ukraina pranešė, kad situaciją kels JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitėje ir tarsis su ICRC prezidente Mirjana Spoljarič Egger dėl humanitarinės prieigos ir saugios evakuacijos.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida situaciją pristato kaip Rusijos tyčia sukurtą humanitarinę katastrofą: akcentuojama maisto ir medikamentų blokada, kliudymas evakuacijai, nuolatinės Rusijos atakos, įskaitant FPV dronų naudojimą prieš civilius, ir rugsėjo 1 d. savanorių transporto ataka. Ukrainos religinių organizacijų kreipimasis į popiežių ir tarptautines struktūras traktuojamas kaip reikšmingas diplomatijos žingsnis. Vietos valdžios atstovai, pavyzdžiui, Chersono srities karinės administracijos pavaduotojas Oleksandras Tolokonnikovas ir Oleskų karinės administracijos vadovė Tetiana Hasanenko, pateikia smulkias išgyvenimo detales – gyventojai maino bulves į miltus ir makaronus, trupina makaronus į miltus kepiniams, kūrena krosnis mediena, geriasi vandenį iš šulinių – pabrėždami nepriteklių.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautiniai šaltiniai – Vokietijos laikraštis „Bild“ ir „Deutsche Welle“ – istoriją pristato kaip objektyviai stebimą humanitarinę krizę, remdamiesi JT žmogaus teisių stebėsenos misijos duomenimis apie maisto tiekimo nutraukimą ir savanorių, pavyzdžiui, organizacijos „Humanity“ atstovės Irynos-Esther Vrataryovos, liudijimais. Akcentuojamas civilių kančių mastas ir geografinė absurdo situacija – miestas nutolęs vos apie 4 km nuo Ukrainos kontroliuojamo Chersono, tačiau atkirstas Rusijos kontrolės punktų. Rusijos propagandinius pasakojimus, esą humanitarinę pagalbą blokuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tarptautiniai šaltiniai pateikia kaip Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centro fiksuojamą priešpriešinę narciją, o ne kaip faktą.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl Oleskuose likusių civilių skaičiaus: Visos Ukrainos bažnyčių taryba nurodo daugiau nei 6 000 žmonių (apie 200 vaikų), o užsienio reikalų ministras Sybiha – apie 2 000 žmonių (apie 50 vaikų). Taip pat skiriasi blokados trukmės vertinimai – Bažnyčių taryba, JT misija ir „Bild“ fiksuoja maisto tiekimo nutraukimą nuo 2026 m. gegužės pabaigos, o Chersono srities karinės administracijos pavaduotojas Tolokonnikovas teigia, jog Oleskai blokuojami jau daugiau nei 9 mėnesius. Ukrainos pareigūnai kaltę dėl blokados priskiria Rusijos pajėgoms; Rusijos pusės pasakojimą, kad pagalbą blokuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, fiksuoja Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras kaip priešpriešinį narciją.

Kontekstas

Oleskai įsikūrę Chersono srities kairiakrantėje, Dniepro upės vakarinėje pusėje. Miestas buvo okupuotas pirmosiomis 2022 m. vasario pilnaverčio įsiveržimo dienomis. 2023 m. birželį Rusijos pajėgoms susprogdinus Kahovkos hidroelektrinę, Oleskus nusiaubė didžiulis potvynis. Prieš karą mieste gyveno apie 24 000 žmonių; šiuo metu esančių gyventojų skaičius labai skiriasi priklausomai nuo šaltinio. Miestas yra netoli fronto linijos, civiliai patiria nuolatinius apšaudymus ir dronų atakas.