Paskelbta · Atnaujinta

Ukraina siūlė nutraukti ugnį Oleškų evakuacijai, Rusija atmetė

Ukraina pasiūlė Rusijai laikinai nutraukti karo veiksmus okupuotuose Oleškuose (Chersono sritis), kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, tačiau Rusija šį pasiūlymą atmetė. Ukrainos ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas teigė, kad evakuacija galėtų būti atlikta per vieną dieną sausumos koridoriumi. Pasak JT žmogaus teisių stebėsenos misijos ir miesto karinės administracijos, maisto produktai į Oleškus nebuvo pristatyti nuo gegužės 26 d., o žurnalisto Olego Baturino šaltiniai praneša apie bado mirties atvejus okupuotame mieste.

Pagrindiniai faktai

  • Ukraina pasiūlė laikiną ugnies nutraukimą okupuotuose Oleškuose (Chersono sritis), kad būtų evakuoti civiliai gyventojai.
  • Rusija atmetė visus Ukrainos pasiūlymus dėl evakuacijos maršrutų ir vadinamojo „tylos režimo".
  • Ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas nurodė, kad evakuaciją galima atlikti per vieną dieną sausumos koridoriumi.
  • Maisto produktai į okupuotus Oleškus nebuvo pristatyti nuo gegužės 26 d. (duomenys: Chersono srities karinė administracija ir JT misija).
  • Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha paragino JT, TKRK ir kitus tarptautinius veikėjus užtikrinti skubią humanitarinę prieigą ir civilių evakuaciją.
  • Septyniolikos rugsėjo 16 d. Lubinecas konstatavo, kad Rusija ilgą laiką nepatvirtino pasirengimo vykdyti evakuaciją, nepaisant ankstesnių susitarimų.
  • Žurnalisto Olego Baturino šaltiniai praneša apie bado mirties atvejus Oleškuose.

Kodėl tai svarbu

Ukrainos miestas Rusijos okupuotoje teritorijoje, kurio maisto atsargos nebuvo papildytos nuo gegužės pabaigos, atsidūręs ant humanitarinės katastrofos slenksčio. Ukraina tvirtina turinti parengtą vienos dienos evakuacijos planą, kuriam Rusija neleidžia įgyvendinti, todėl civiliai lieka įstrigę tarp minų, apšaudymo ir okupacinės kontrolės. Ukraina šį atvejį naudoja tarptautinėms organizacijoms mobilizuoti, keldama klausimą JT Generalinėje Asamblėjoje, o Rusijos atsisakymą traktuoja kaip įrodymą, kad ji prisiima atsakomybę už civilių kančias.

Kas nutiko

Ukraina pasiūlė Rusijai laikinai nutraukti karo veiksmus okupuotų Oleškų (Chersono sritis) rajone ir sudaryti sausumos koridorių civilių evakuacijai. Rusijos pusė visus tokius pasiūlymus atmetė. Ukrainos ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas pranešė, kad Ukraina pasiruošusi evakuoti žmones per vieną dieną, o derybose net buvo numatyti atsakingi asmenys „tylos režimui" palaikyti. Pasak miesto karinės administracijos vadovės Tetjanos Hasanenko, civiliai negali išvykti dėl minųotų kelių ir nuolatinio apšaudymo. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha rugsėjo 26 d. paragino JT, TKRK ir kitus tarptautinius veikėjus užtikrinti skubią humanitarinę prieigą ir evakuaciją, o rugsėjo 20 d. informavo, kad Ukraina šį klausimą kelia JT Generalinėje Asamblėjoje. Visų Ukrainos bažnyčių ir religinių organizacijų taryba rugsėjo 19 d. kreipėsi į popiežių Leoną XIV, JT ir TKRK prašydama pagalbos evakuojant gyventojus. Žurnalistas Olegas Baturinas, remdamasis neseniai Oleškus palikusiais gyventojais, pranešė apie bado mirties atvejus mieste. Ukrainos 34-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada ir 11-oji Nacionalinės gvardijos brigada nuo kovo mėnesio maisto produktus į Oleškus bando tiekti dronais per Dnieprą, tačiau Rusijos pajėgos dronus numuša, o bandančius gauti paramą vietinius gyventojus sulaiko ir muša, teigė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida ir pareigūnai Oleškus pristato kaip humanitarinę katastrofą, tiesiogiai sukeltą Rusijos neteisėtos okupacijos, pabrėždami Ukrainos aktyvius bandymus evakuoti civilius, kuriems Rusija blokuoja galimybes. Dėmesys sutelkiamas į ombudsmeno Lubineco, URM vadovo Sybihos, Chersono srities vadovo Prokudino ir miesto karinės administracijos vadovės Hasanenko pareiškimus bei į Ukrainos karinių dalinių dronais vykdomą maisto tiekimą kaip Ukrainos pastangų įrodymą. Ukrainos leidiniai kritikuoja „visišką tarptautinių organizacijų neveiksmingumą" ir ragina JT, TKRK bei Europos Tarybos žmogaus teisių komisarą imtis veiksmų, kreipdamiesi tiek į JT Generalinę Asamblėją, tiek į popiežių Leoną XIV. Siekiant pabrėžti evakuacijos skubumą, akcentuojami grafiniai vaizdai: gyventojai, valgantys žolę ir piktžoles, bado mirties atvejai, minų keliai ir negalėjimas išvykti.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai išsiskiria dėl Oleškuose likusių civilių skaičiaus: Ukrainos ombudsmeno biuras nurodo maždaug 6 000 civilių, įskaitant apie 200 vaikų, Oleškuose ir penkiose gretimose gyvenvietėse, o Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas – maždaug 2 000 ukrainiečių Oleškuose. Vaikų skaičiaus vertinimai taip pat skiriasi: ombudsmeno biuras mini apie 200, Prokudinas – beveik 50, o miesto karinės administracijos vadovė Tetjana Hasanenko – mažiausiai 45 vaikus. Nesutariama dėl pranešimų, kad Oleškus okupavę gyventojai valgo šunis – tokius pranešimus cituoja miesto/karinės administracijos šaltiniai, tačiau žurnalisto Olego Baturino kalbinti gyventojai jų nepatvirtino ir taip pat negalėjo patvirtinti, jog būtų gaudomi ir valgomi žiurkės. Dalis šaltinių paskutinį maisto pristatymą datuoja bendriai „gegužės pabaiga", kiti tiksliau nurodo gegužės 26 d. (remdamiesi miesto karine administracija arba JT žmogaus teisių stebėsenos misija). Taip pat skirtingai akcentuojama, su kokiu pagrindiniu pavojumi susiduria civiliai, bandantys išvykti savarankiškai: Lubinecas pabrėžia žūties nuo minų ar Rusijos pajėgų riziką, Prokudinas – sulaikymą ir sumušimus bandant gauti humanitarinę pagalbą.

Kontekstas

Oleškai – miestas Chersono srityje, esantis kairiajame (pietiniame) Dniepro krante, okupuotas Rusijos po 2022 metų. JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje ir miesto karinės administracijos duomenimis, maisto produktai į miestą nebuvo pristatyti nuo gegužės 26 d., todėl žmonės jau kelis mėnesius neturi humanitarinės prieigos. Ukraina bando tiekti maistą dronais per Dnieprą, tačiau pranešama, kad Rusijos pajėgos dronus numuša, o bandančius gauti paramą civilius sulaiko. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O'Flaherty viešai paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir užtikrinti saugią civilių evakuaciją, suteikdamas tarptautinį institucinį svorį šiems apeliacijoms.