Ukrainos ekonomistas: „Ukraina nepasiruošusi naujai krizei, o ji jau prasidėjo“
Ukrainos ekonomistas ir finansų analitikas Oleksijus Kušas perspėja, kad Ukrainos ekonomika penktaisiais karo metais prarado atsparumą naujiems smūgiams ir įžengė į nuosmukį. 2026 m. pradžioje BVP augimas pirmą kartą nuo 2023 m. I ketvirčio tapo neigiamas, o 2027 m. biudžeto projekte numatytas tik 69 mln. grivinų (apie 1,5 mln. USD) strateginiam rezervui papildyti ir 144 mln. grivinų – ekonomikos mobilizacijos priemonėms.
Pagrindiniai faktai
- Ekonomistas Oleksijus Kušas publikavo straipsnį „Ukraina nepasiruošusi naujai krizei, o ji jau prasidėjo".
- 2026 m. pradžioje BVP dinamika pirmą kartą nuo 2023 m. I ketvirčio tapo neigiamas.
- Per pirmuosius septynis 2026 m. mėnesius pramonės gamyba sumažėjo 0,3 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
- 2026 m. vasarą smūgiai pramonės, sandėlių, pašto ir transporto infrastruktūrai sutrikdė tiekimo grandines.
- Reikšmingas Juodosios jūros uostų veiklos apribojimas susiaurino eksporto į užsienio rinkas galimybes.
- 2027 m. biudžeto projekte strateginiam rezervui numatyta tik 69 mln. grivinų (apie 1,5 mln. USD).
- 2027 m. biudžeto projekte ekonomikos mobilizacijos priemonėms numatyta tik 144 mln. grivinų – penktaisiais karo metais.
Kodėl tai svarbu
Kušo vertinimas rodo, kad Ukrainos ekonomika penktaisiais karo metais įžengė į naują krizės fazę – BVP dinamika pirmą kartą nuo 2023 m. pradžios vėl tapo neigiama. Tai atveria diskusiją šalies viduje dėl NBU griežtos pinigų politikos ir jos poveikio pramonei bei apie 2027 m. biudžeto projekto pasirinkimus kaip nepakankamo pasiruošimo krizei įrodymą. Kartu ekonomikos blogėjimas tiesiogiai susiejamas su Rusijos smūgiais pramonės, transporto ir uostų infrastruktūrai.
Kas nutiko
Ukrainos ekonomistas ir finansų analitikas Oleksijus Kušas publikavo straipsnį „Ukraina nepasiruošusi naujai krizei, o ji jau prasidėjo", kuriame teigia, kad Ukrainos ekonomika neperėjo į struktūrinės pertvarkos ir atsparumo karo iššūkiams būseną. Jo vertinimu, vidaus kredito išteklių trūkumą lemia pernelyg griežta Nacionalinio banko politika, sukūrusi palankias sąlygas bankų lobistų grupei. 2026 m. pradžioje BVP dinamika pirmą kartą nuo 2023 m. I ketvirčio tapo neigiama, o per pirmuosius septynis 2026 m. mėnesius pramonės gamyba sumažėjo 0,3 %, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. 2026 m. vasarą sąlygas dar labiau pablogino smūgiai pramonės, sandėlių, pašto ir transporto infrastruktūrai, sutrikdę tiekimo grandines, o reikšmingas Juodosios jūros uostų veiklos apribojimas susiaurino eksporto galimybes. 2027 m. biudžeto projekte strateginiam rezervui papildyti numatyta tik 69 mln. grivinų (apie 1,5 mln. USD), o ekonomikos mobilizacijos priemonėms – tik 144 mln. grivinų, nepaisant penktųjų karo metų.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Šaltinis nuosmukį pateikia ne tik kaip karo pasekmę, bet ir kaip vidaus politikos nesėkmę: kritikuojama NBU griežta pinigų politika, o 2027 m. biudžeto projektas – dėl minimalių asignavimų strateginiam rezervui (69 mln. grivinų) ir mobilizacijos priemonėms (144 mln. grivinų). Straipsnio centre – Ukrainos ekonomistas Oleksijus Kušas, o atsakomybė už ankstesnį neveiklumą priskiriama konkrečioms vyriausybėms – Denyso Šmyhalio ir Julijos Svyrydenko vadovaujamoms.
Kontekstas
Ukrainos ekonomika po visos apimties karo pradžios smūgio atsigavo 2023 m. ir 2024–2025 m. augo 2–3 % tempais. Pramonės sektorius tradiciškai buvo Ukrainos eksporto ir užimtumo stuburas, o Juodosios jūros uostai – svarbiausias kanalas žemės ūkio ir kitoms eksporto prekėms į užsienio rinkas. 2027 m. biudžeto projektą rengė Julijos Svyrydenko vyriausybė, pakeitusi Denyso Šmyhalio vadovautą kabinetą.