Ukrainos premjeras: Rusijos smūgiai šiemet padarė 7,7 mlrd. JAV dolerių tiesioginės žalos verslui

Kodėl tai svarbu

Premjero pateikti skaičiai pirmą kartą viešai įvardija Rusijos smūgių ekonominę kainą Ukrainos privačiam sektoriui – 7,7 mlrd. dolerių tiesioginės žalos ir daugiau nei 1 mln. kv. m sunaikintų ar apgadintų logistikos objektų. Tai rodo ne tik karo padarytos žalos mastą, bet ir jūrų eksporto – per kurį keliauja 90 % ukrainietiškos eksportui skirtos produkcijos – sutrikimą: nuo liepos 22 d. į Didžiosios Odesos uostus neatplaukė nė vienas laivas, pirmas toks atvejis nuo 2022-ųjų. Kartu premjeras išdėstė vyriausybės atsaką – valstybės patalpų perdavimą verslui, palūkanų kompensavimą pagal programą „5-7-9 %“ ir valstybės garantijų mechanizmą laivams – tačiau opozicijos atstovai ir ekspertai kritikuoja, kad sistemingo paramos mechanizmo vis dar nėra, o planuotas Verslo paramos fondas, finansuotas iš PVM didinimo, buvo atmestas.

Kas nutiko

Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis, kalbėdamas BBC News Ukraine, pranešė, kad Rusijos smūgiai nuo 2026 m. pradžios Ukrainos verslui padarė 7,7 mlrd. JAV dolerių tiesioginės žalos, o daugiau nei 1 mln. kvadratinių metrų sandėlių, gamybinių ir logistikos objektų sunaikinta ar smarkiai apgadinta. Jis pabrėžė, kad ekonomika, nepaisant nuostolių, toliau veikia.

Kaip atsaką vyriausybė perduoda verslui valstybės patalpas sandėliams ir gamybai perkelti bei išsklaidyti. Šių metų biudžete 5-7-9 % paskolų palūkanų kompensavimui skirta 18 mlrd. grivinų; rugpjūčio 6 d. žemės ūkio gamintojams darbo kapitalo paskolų norma sumažinta nuo 15 % iki 10 %, o vėliau pranešta apie 10 % paskolų ruošimą didžiajam verslui. Ministrų Kabinetas taip pat patvirtino valstybės garantijų mechanizmą, kompensuojantį iki 80 % žalos civiliniams laivams, nes tarptautinis draudimas dėl per didelės rizikos nebeišduodamas.

Didžiausi smogti objektai – rugpjūčio 5-osios nakties smūgiai Novus, Epicenter, Rozetka, Silpo, EVA ir kitų įmonių sandėliams. Rozetka žalą vertina milijardais grivinų, o EVA savo Brovarų paskirstymo centro sunaikinimo nuostolius – maždaug 1 mlrd. grivinų. „Forbes Ukraine“ duomenimis, liepos–rugpjūčio pradžioje sunaikinta daugiau nei 400 tūkst. kv. m sandėlių, o iki rugsėjo 14 d. vien Kijeve ir Kijevo srityje nuo liepos sunaikinta mažiausiai 500 tūkst. kv. m – beveik trečdalis rinkos. Nuo liepos 22 d. į Didžiosios Odesos uostus neatplaukė nė vienas laivas – pirmas toks atvejis nuo 2022 m. liepos.

Šiuo metu veikia keturios paramos programos: iki 16 mln. grivinų dotacijos įrangos atstatymui, iki 150 mln. grivinų paskolos 0,1 % palūkanomis pirmus dvejus metus, atlyginimų kompensavimas prastovų metu ir karo rizikos draudimas. Tuo metu liaudies deputatas Jaroslavas Železniakas kritikuoja, kad sisteminio paramos mechanizmo vis dar nėra, o spalio 13 d. Ministrų Kabinetas atsisakė vieno procentinio punkto PVM didinimo, kuris būtentų finansavęs Verslo paramos fondą.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Visi keturi šaltiniai yra ukrainiečių žiniasklaida ar agentūros, publikuojantys ukrainiečių kalba. Straipsniai sutelkiami į premjero interviu BBC Ukraine ir akcentuojami du aspektai – žalos mastas ir aktyvus vyriausybės atsakas: paramos programos, 5-7-9 % paskolų sąlygų keitimas bei valstybės garantijų mechanizmas laivams. „Forbes Ukraine“ skaičiai ir konkrečios įmonių – Novus, Epicenter, Rozetka, Silpo, EVA – patirtos žalos suteikia oficialiems skaičiams vietos kontekstą. Taip pat įtraukta vidaus kritika: deputato Železniako nuomonė, kad sisteminis pagalbos mechanizmas vis dar nesukurtas, o planuotas Verslo paramos fondas, susietas su PVM didinimu, atmestas.

Kontekstas

„Forbes Ukraine“ analitikos duomenimis, nuo liepos pradžios iki rugpjūčio 6 d. Rusija sunaikino daugiau nei 400 tūkst. kv. m sandėlių ir logistikos kompleksų. Iki rugsėjo 14 d. vien Kijeve ir Kijevo srityje nuo liepos sunaikinta mažiausiai 500 tūkst. kv. m sandėlių – beveik trečdalis vietos rinkos. Ukrainos viceprezidento Andrijaus Kašubos teigimu, 90 % Ukrainos eksporto keliauja jūra, todėl Didžiosios Odesos uostai yra itin svarbūs. Šiuo metu veikia keturios paramos programos: iki 16 mln. grivinų dotacijos įrangos atstatymui, iki 150 mln. grivinų paskolos 0,1 % pirmus dvejus metus, atlyginimų kompensavimas prastovų metu ir karo rizikos draudimas.