Ukraina siekia eksportuoti grūdus per Baltijos jūros uostus
Ukraina svarsto galimybę eksportuoti grūdus per Baltijos jūros uostus, nes Rusijos atakos faktiškai užblokavo Juodosios jūros uostus. Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Taras Vysockis trečiadienį, rugsėjo 23 d., šį klausimą aptarė su Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministru Hendriku Johannesu Terrasu. Ukraina prašo ES ir kitų tarptautinių partnerių 1,5–2 mlrd. dolerių paramos padengti didesnes tranzito sąnaudas.
Pagrindiniai faktai
- Baltijos uostai galėtų priimti iki 20 mln. tonų ukrainietiškų grūdų
- Transportavimas per Baltiją kainuotų maždaug 100 dolerių už toną daugiau nei Juodosios jūros maršrutais
- Ukrainai reikėtų 1,5–2 mlrd. dolerių tarptautinės paramos šių sąnaudų skirtumui padengti
- Rugsėjo 23 d. ministras Vysockis susitiko su Estijos ministru Hendriku Johannesu Terrasu
- Per Juodosios jūros uostus anksčiau vyko apie 90 proc. ukrainiečių žemės ūkio eksporto
- 2028 vasiau vilkikų pristatymas į Dunojaus uostus padidėjo beveik trigubai, o į Didžiosios Odesos uostus sumažėjo 94,9 proc.
- Ukraina pareiškė esanti pasirengusi aptarti „grūdų paliaubas“ su Rusija
Kodėl tai svarbu
Rusijos atakos faktiškai užblokavo Juodosios jūros uostus, kurie anksčiau aptarnavo apie 90 proc. Ukrainos žemės ūkio eksporto. Baltijos uostai galėtų kompensuoti iki 20 mln. tonų grūdų, tačiau papildomos transportavimo sąnaudos siekia maždaug 100 dolerių už toną, todėl Ukraina kreipiasi į ES ir tarptautinius partnerius dėl 1,5–2 mlrd. dolerių finansavimo. Maršrutas per Baltiją greičiausiai vyktų per Lenkiją, kur pastaraisiais metais vyko dideli vietos ūkininkų protestai prieš ukrainietiškų grūdų importą.
Kas nutiko
Ukraina svarsto galimybę eksportuoti grūdus per Baltijos jūros uostus po to, kai Rusijos atakos faktiškai užblokavo Juodosios jūros uostus. Rugsėjo 23 d. Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Taras Vysockis susitiko su Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministru Hendriku Johannesu Terrasu aptarti šios galimybės. Baltijos uostai galėtų priimti iki 20 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, tačiau šis maršrutas padidintų transportavimo sąnaudas maždaug 100 dolerių už toną. Ukraina jau kreipėsi į ES ir kitus tarptautinius partnerius dėl 1,5–2 mlrd. dolerių paramos padengti šį skirtumą. Kadangi Ukraina neturi bendros sienos su Baltijos valstybėmis, labiausiai tikėtinas tranzito kelias – per Lenkiją, nors 2022–2023 m. ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lenkiją jau sukėlė didelius vietos ūkininkų protestus. Tuo pat metu Ukraina pareiškė esanti pasirengusi aptarti su Rusija „grūdų paliaubas“ ir smūšintų į atitinkamą infrastruktūrą nutraukimą. Vicepremjeras Vsevolodas Čencovas nurodė, kad derybos galėtų prasidėti nuo laivų, uostų ir grūdų saugyklų apsaugos Juodojoje jūroje. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pranešė, kad Ankara jau pateikė pasiūlymus Rusijai ir Ukrainai dėl įtampos mažinimo ir 2023 m. Rusijai pasitraukus nustojo galioti „grūdų susitarimo“ atnaujinimo. Rugpjūčio mėn. Ukraina eksportavo 981 000 tonų grūdų – 2,5 karto mažiau nei tuo pačiu 2025 m. mėnesiu. Tiekimas į Didžiosios Odesos uostus susitraukė 94,9 proc., o geležinkelio pristatymas į Dunojaus uostus beveik patrigubėjo – iki 248 800 tonų. Alternatyvūs logistikos maršrutai šiuo metu užtikrina apie 44 proc. reikalingo žemės ūkio eksporto, o Ukraina tikisi šią dalį padidinti iki 50 proc., įskaitant galimą Baltijos uostų panaudojimą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi trys pateikti šaltiniai – ukrainietiški vidaus žiniasklaidos leidiniai, kurie Baltijos uostų galimybę pristato kaip nacionalinę prisitaikymo strategiją po Rusijos atakų. Jie pabrėžia sąnaudų vertinimus (papildomi 100 dolerių už toną, 1,5–2 mlrd. dolerių reikalingos paramos) ir diplomatinius susitikimus tarp ministro Vysockio ir Estijos ministro Hendriko Johanneso Terraso. Šaltiniai akcentuoja Ukrainos atvirumą „grūdų paliauboms“ su Rusija ir Turkijos atnaujintą tarpininkavimą vertina kaip teigiamą diplomatinį pokytį. Taip pat išryškinamas dabartinis spaudimas Dunojaus uostams (eilės, Rumunijos sprendimas dėl Sulinos kanalo) bei geležinkelio tranzitas per Lenkiją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją kaip jau naudojami praktiniai sprendimai.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniuose skiriasi prarastos eksporto pajamų dėl ilgalaikių eksporto apribojimų vertinimai: pesimistiniu scenarijumi Žemės ūkio ministerijos ir „Forbes Ukraine“ analizė nurodo iki 10 mlrd. dolerių nuostolių, o „Forbes Ukraine“ atskiras vertinimas dėl Juodosios jūros blokados, trunkančios iki 2026/27 prekybos metų pabaigos, nuostolius vertina daugiau nei 5 mlrd. dolerių. Taip pat skirtingai formuluojama, kokią reikalingo eksporto dalį gali užtikrinti alternatyvūs maršrutai: dabar maždaug 44 proc., galimai 50 proc., o ministras Vysockis atskirai teigė, kad alternatyvūs maršrutai galėtų užtikrinti „bent pusę“ reikalingo kiekio – šie skaičiavimai persidengia, tačiau nėra tapačiai suformuluoti.
Kontekstas
Apie 70 proc. ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos tradiciškai orientuota į eksportą, o maždaug 25–30 proc. skiriama vidaus vartojimui. 2026 m. rugpjūtį Ukraina eksportavo 981 000 tonų grūdų – 2,5 karto mažiau nei tuo pačiu 2025 m. mėnesiu: tiekimas į Didžiosios Odesos uostus sumažėjo 94,9 proc., o Dunojaus uostų geležinkelio pristatymas beveik patrigubėjo. 2026 m. liepą ir pirmoje rugpjūčio pusėje Rusija atakavo 52 civilinius laivus, todėl laivai su užsienio vėliavomis nustojo įplaukti į Odesos srities uostus. Rusija taip pat vysto Baltijos eksporto kryptį savo grūdams, todėl Ukraina ir Rusija iš dalies konkuruotų dėl tos pačios alternatyvios infrastruktūros. Ankstesnis Juodosios jūros grūdų susitarimas nutrūko 2023 m. Rusijai pasitraukus.