Lenkija ir Rumunija atsisakė padėti Ukrainai eksportuoti grūdus per Europą
Ukrainos agrarinės politikos ministras Taras Vysoockis prašė ES kaimynių padidinti grūdų tranzitą per Europą, nes Rusijos blokuojami Black Sea uostai. Lenkija ir Rumunija viešai atsisakė, saugodamos savo ūkininkų interesus. Ukraina prašo 1,1 mlrd. eurų transporto išlaidoms padengti ir perspėja apie galimą 35–40 proc. sėjamų plotų sumažėjimą.
Pagrindiniai faktai
- Ukraina paprašė kaimynių ES šalių padėti eksportuoti grūdus per Europą dėl Black Sea uostų blokados.
- Ukrainos agrarinės politikos ministras Taras Vysoockis šią savaitę lankėsi Briuselyje ir prašė ES kolegų pagalbos.
- Ukraina paprašė 1,1 mlrd. eurų padidėjusioms transporto išlaidoms padengti.
- Lenkija ir Rumunija atsisakė didinti ukrainietiškų žemės ūkio produktų tranzitą, nurodydamos savo ūkininkų interesus.
- Rumunijos žemės ūkio ministras Barna Tanczos teigė, kad Rumunija negali dvigubinti traukinių, kelių, geležinkelių ar uostų pajėgumų.
- Pasak Vysoockio, mažiau nei pusė Ukrainos eksporto šiuo metu vežama Europos geležinkeliais, keliais ir upėmis.
- Jei blokada tęsis, Ukrainoje šiais metais gali įstrigti iki 35 mln. tonų grūdų, o kitų metų sėjami plotai gali sumažėti 35–40 proc.
Kodėl tai svarbu
Du ES pasienio kaimynai viešai atsisakė plėsti antžeminius tranzito maršrutus, kurie po Black Sea blokados tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų eksporto keliu. Ukrainos žemės ūkio ministras įspėjo apie „labai, labai kritišką“ situaciją: grūdų perteklius šalyje gali siekti iki 35 mln. tonų, o kitų metų sėjami plotai gali susitraukti 35–40 proc. Atsisakymai atskleidžia augančią įtampą tarp Ukrainos karo meto eksporto poreikių ir kaimyninių ES šalių ūkininkų politinio svorio, sunkindami Briuselio pastangas rasti koordinuotą atsaką.
Kas nutiko
Ukraina paprašė kaimyninių ES šalių padėti eksportuoti grūdus per Europą, nes Rusijos blokuojami Black Sea uostai. Ukrainos agrarinės politikos ministras Taras Vysoockis šią savaitę lankėsi Briuselyje ir asmeniškai kreipėsi į ES kolegas, prašydamas leidimo vežti didesnius žemės ūkio produktų srautus per Europą ir 1,1 mlrd. eurų padidėjusioms transporto išlaidoms padengti. Jis apibūdino situaciją kaip „labai, labai kritišką“: ukrainietiški grūdai ir aliejiniai augalai nesiparduoda, kaupiasi šalies viduje, o ūkininkai neturi lėšų žieminiams pasėliams sėti. Pasak jo, mažiau nei pusė Ukrainos eksporto šiuo metu vežama Europos geležinkeliais, keliais ir upėmis. Jei blokada tęsis, Ukrainoje šiais metais gali įstrigti iki 35 mln. tonų grūdų, o kitų metų sėjami plotai gali sumažėti 35–40 proc. Rumunijos žemės ūkio ministras Barna Tanczos atsisakymą pagrindė tuo, kad ukrainietiškų grūdų tranzitas per Rumuniją kartu su žemu vandens lygiu Dunojuje jau perkrauna Rumunijos uostus ir apsunkina vietos ūkininkų produkcijos pardavimą. „Mūsų ūkininkų interesai išlieka prioritetas“, – teigė jis ir pridūrė, kad Rumunija negali dvigubinti traukinių skaičiaus, kelių, geležinkelių ir uostų pajėgumų. Lenkijos Infrastruktūros ministerija, kurios poziciją išsakė atstovė spaudai Anna Šumanska, taip pat pareiškė „nesiruošianti keisti nieko, kas padidintų ukrainietiškų žemės ūkio produktų tranzitą“. ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas pripažino, kad klausimą reikia spręsti dėl pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo, tačiau jokių konkrečių įsipareigojimų nesuteikė. Informaciją apie prašymus ir atsisakymus pranešė Politico.
Kontekstas
Rusija pasitraukė iš 2022 m. Black Sea grūdų susitarimo 2023 m. liepą, todėl ukrainietiški grūdai daugiausia keliauja geležinkeliais, keliais ir upėmis per kaimynines šalis. Lenkija, Slovakija ir Vengrija anksčiau buvo uždraudusios ukrainietiškų grūdų importą, o Rumunija ir Ukraina praėjusį mėnesį pasirašė memorandumą dėl pasienio kirtimo supaprastinimo ir geležinkelių ryšių stiprinimo. Spalio 1 d. „Bloomberg“ pranešė, kad Turkija ir JT suorganizavo naujas Ukrainos ir Rusijos derybas dėl paliaubų Black Sea; Estija uždraudė Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą, o Latvija įvedė pasienio grūdų kontrolę reaguodama į blokadą. Ukraina anksčiau buvo paprašiusi ES papildomų 220 mln. eurų žemdirbiams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos smūgių Odesos uostams, kompensuoti.