Ukraina prašo ES 1,1 mlrd. eurų žemės ūkio logistikai: „sunkiausia situacija nuo invazijos pradžios“
Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministras Taras Vysoockis Briuselyje pareiškė, kad dėl dviejų mėnesių trukusio Ukrainos giliųjų Juodosios jūros uostų blokados šalies žemės ūkio sektorius patiria sunkiausią krizę nuo visuotinės invazijos pradžios. Apie 30 mln. tonų produkcijos už maždaug 10 mlrd. dolerių gali likti neišvežta, o Ukraina paprašė ES 1,1 mlrd. eurų padengti logistikos sąnaudoms.
Pagrindiniai faktai
- Ministras Taras Vysoockis rugsėjo 28 d. Briuselyje pavadino žemės ūkio sektoriaus padėtį sunkiausia nuo visuotinės invazijos pradžios.
- Apie 30 mln. tonų produkcijos už maždaug 10 mlrd. dolerių gali likti neišvežta.
- Pavasario sėjos plotai be eksporto galimybių gali sumažėti 35–40 proc., o ekonomika prarasti iki 5 proc. BVP.
- Ukraina paprašė ES 1,1 mlrd. eurų kompensuoti logistikos sąnaudas iki 50 eurų už toną, mokamus ES vežėjams, o ne tiesiogiai ūkininkams.
- Pasak ministro, ši parama leistų papildomai eksportuoti apie 22 mln. tonų produkcijos ir ūkininkams gauti 7–8 mlrd. dolerių pajamų.
- Ukraina tikisi, kad 1,1 mlrd. eurų bus naujos ES lėšos, o ne dalis esamų makrofinansinių programų.
- Didžiosios Odesos giliųjų uostų eksportas užblokuotas jau du mėnesius; alternatyvūs geležinkelio ir kelių maršrutai per ES dengia tik apie pusę poreikio.
Kas nutiko
Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministras Taras Vysoockis, rugsėjo 28-ąją lankydamasis Briuselyje, kur vyksta ES žemės ūkio tarybos posėdis, susitiko su Ukrainos žiniasklaidos atstovais ir apibūdino sektoriaus padėtį kaip sunkiausią nuo 2022-ųjų vasario. Pagrindine priežastimi jis įvardijo dėl Rusijos smūgių sustabdytą eksportą iš giliųjų Juodosios jūros uostų – Didžiosios Odesos uostai užblokuoti jau du mėnesius.
Ministras pateikė vertinimus, kad apie 30 mln. tonų žemės ūkio produkcijos už maždaug 10 mlrd. dolerių gali likti neišvežta. Jei eksporto galimybės neatsiras, pavasario sėjos plotai gali susitraukti 35–40 proc., o ekonomika – prarasti iki 5 proc. BVP; biudžeto pajamų praradimai galėtų siekti apie 90 mlrd. grivinų per metus.
Ukraina paprašė ES 1,1 mlrd. eurų kaip naujų lėšų – ne iš esamų makrofinansinių programų. Šios lėšos būtų skirtos ne tiesiogiai ūkininkams, o ES vežėjams ir logistikos operatoriams kompensuoti sąnaudas iki 50 eurų už toną, gabenant grūdus į giliuosius ES uostus (Vokietijoje ar Nyderlanduose). Pasak ministro, toks mechanizmas leistų papildomai eksportuoti apie 22 mln. tonų produkcijos ir Ukrainos gamintojams atnešti 7–8 mlrd. dolerių pajamų.
Alternatyvūs geležinkelio ir kelių maršrutai per ES šiandien dengia tik apie pusę Ukrainos žemės ūkio eksporto poreikio. Ukraina derasi su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Lenkiją, dėl tranzito galimybių – tuo metu ES Ukrainos kviečių eksporto kvota 1,3 mln. tonų jau išnaudota, todėl tolesnis grūdų judėjimas per ES galimas tik tranzitu. Pagrindinės Ukrainos eksporto rinkos – Šiaurės Afrika, Pietryčių Azija ir Artimieji Rytai.
Kontekstas
Ukraina ir ES veikia pagal laisvosios prekybos susitarimą; ES atnaujinta 1,3 mln. tonų Ukrainos kviečių eksporto kvota jau išnaudota, todėl tolesnis grūdų judėjimas per ES gali vykti tik tranzitu. Alternatyvūs geležinkelio ir kelių maršrutai per ES šiuo metu padengia tik apie pusę Ukrainos žemės ūkio eksporto poreikio; Ukraina svarsto galimybes naudotis Vokietijos ir Nyderlandų giliaisiais uostais, taip pat Baltijos jūros uostais. Ankstesniais metais Lenkijos ūkininkai protestavo prieš Ukrainos žemės ūkio produkcijos importą ir blokuodavo krovinius. Turkija yra pateikusi septynių punktų planą dėl Ukrainos ir Rusijos Juodosios jūros uostų eksporto atblokavimo; „grūdų paliaubos“ buvo viena iš temų Kijevo ir Maskvos derybose. Pranešama, kad Rusija tyčia smogė Ukrainos grūdų saugykloms ir logistikos objektams, kai kuriuose rajonuose sunaikindama iki 90 proc. šiuolaikinių saugojimo pajėgumų. Rugsėjo pradžioje Ukrainos žemės ūkio eksportas siekė apie 40–44 proc. potencialo.