Rusijos dronas smogė Kijevo centre – apgriauta Ukrainos nacionalinė mokslų akademija

Kodėl tai svarbu

Smūgis nacionalinei mokslų akademijai – tiesioginis išpuolis prieš svarbiausią Ukrainos mokslo įstaigą, įsikūrusią Kijevo centre šalia diplomatinių atstovybių. Tai sustiprino Vakarų lyderių pasipiktinimą, paskatino siūlymus atimti iš Rusijos teises UNESCO ir dar kartą atkreipė dėmesį į kasdienes Rusijos dronų atakas prieš Ukrainos miestus. Pastatas, kurio istorija siekia 1850-uosius, yra svarbus kultūros ir mokslo paveldas, o jo sugriovimas – simbolinis praradimas.

Kas nutiko

Rugsėjo 28 d. apie 13:30 Rusijos reaktyvinis dronas smogė trijų aukštų Nacionalinės mokslų akademijos prezidiumo pastatui Volodymyrska gatvėje 54, Kijevo Ševčenkovskio rajone. Tiesioginis smūgis iš dalies sunaikino antrąjį ir trečiąjį aukštus, kilo didelis gaisras, žmonės buvo įstrigę ir gelbėjosi per langus. Žuvo mažiausiai du žmonės, tarp jų – buvusio nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus, dabar – NAN viceprezidento Volodymyro Horbulino asistentė Natalija Bukalo. Pats Horbulinas patyrė lengvų sužalojimų nuo stiklo šukių – dronas pataikė į kambarį vienu aukštu virš jo kabineto.

Smūgis įvyko Kijevo centre, maždaug 200 m nuo Europos Sąjungos delegacijos biuro ir netoli Vokietijos ambasados. Tą pačią dieną atskiras Rusijos dronas smogė septynių aukštų administraciniam pastatui Ševčenkovskio rajone, kuriame įsikūrusi Dobrobut klinika; apgadintos farmacijos įmonė, degalinės, Ukrtelecom objektas Kyjive, o Dnipre – verslo centras. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per parą nuo 06:30 iki 18:30 Rusija paleido 124 smūgio UAV, iš jų 86 – reaktyvinius.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie vykstančią gelbėjimo operaciją ir pažadėjo atsaką Rusijai. Smūgį pasmerkė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Berset, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos URM, Estijos URM bei Moldovos prezidentė Maia Sandu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino UNESCO atimti iš Rusijos balsavimo teises ir teisę būti renkamai į UNESCO valdymo organus. Ambasadorė ES Katarina Maternova pranešė, kad dronas smogė netoli ES delegacijos biuro, ir pabrėžė būtinybę stiprinti Ukrainos oro gynybą.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida operatyviai pranešė smūgio laiką, gaisro lokalizavimą, gelbėtojų skaičių (apie 25 transporto priemones ir 100 gelbėtojų) ir tai, kad buvo iš dalies sugriauti antrasis bei trečiasis aukštai. Pagrindiniais komentatoriais tapo prezidentas Zelenskis, URM vadovas Sybiha, švietimo ministras Andrijus Butenka, viceministras Denysas Kurbatovas, Kijivo meras Kličko ir KMVA. Smūgis traktuotas kaip ataka prieš svarbiausią Ukrainos mokslo instituciją ir kultūros paveldą – pažymėta, kad XIX a. vidurio pastatas, kuriame NAN įsikūrusi nuo 1918–1919 m., jau buvo apgriautas bolševikų 1918 m. sausį. Pranešta ir apie asmeninį aspektą – sužeistas Horbulinas, žuvo jo asistentė, NAN prezidentas Anatolijus Zahorodnis teigė, kad žuvo du mokslininkai, nors NAN spaudos tarnyba tai patvirtino tik dėl vienos aukos. Ukrainos žiniasklaida taip pat pabrėžė, kad tą pačią dieną smogta Dobrobut klinikai, farmacijos įmonei, degalinėms, Ukrtelecom objektui ir verslo centrui Dnipre; visoje Ukrainoje rugsėjo 28 d. žuvo 9, sužeista daugiau kaip 80 žmonių.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinė žiniasklaida – Vokietijos (Der Spiegel, Auswärtiges Amt), Didžiosios Britanijos (BBC News) ir Azerbaidžano (APA) – smūgį pristatė kaip ataką prieš istorinį mokslo objektą netoli diplomatinių atstovybių. Akcentuota, kad pastatas stovi tiesiog šalia Vokietijos ambasados, o ES delegacija yra maždaug 200 m atstumu; pabrėžtas ir „mokslas tapo Rusijos taikiniu“ naratyvas. Prancūzijos prezidentas Macronas, Europos Komisijos pirmininkė von der Leyen, Europos Tarybos vadovas Berset, Moldovos prezidentė Sandu ir Estijos URM vadovas Tsahkna pasmerkė smūgį ir pažadėjo tolesnį spaudimą Rusijai. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad reaktyvinis dronas nukrito apie 2 km nuo Dorohusko-Jahodyno pasienio perėjos Ukrainos pusėje; Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista – tai pabrėžta kaip potencialaus konflikto išplitimo signalas.

Kuo skiriasi pranešimai

Skirtinguose šaltiniuose skyrėsi aukų ir sužeistųjų skaičius. Pradiniai Kličko ir KMVA pranešimai nurodė 1 žuvusį ir 3 sužeistuosius, vėliau skaičius augo iki 4–5 sužeistųjų, Zelenskis vakare kalbėjo apie 1 žuvusį ir 6 sužeistuosius (iš jų 3 vaikai), o DSNS pranešė apie 1 žuvusį ir 7 sužeistuosius. Ukrainoje kalbėta, kad dėl smūgio žuvo du NAN mokslininkai (tai teigė Užsienio kalbų ombudsmenė ir NAN prezidentas Anatolijus Zahorodnis), tačiau NAN spaudos tarnyba tai paneigė, patvirtindama tik Horbulino asistentės mirties faktą. Bendrai rugsėjo 28 d. Kyjive nuo Rusijos smūgių nukentėjusiųjų skaičius Kličko pranešimuose svyravo nuo 14 iki 19, o vėliau – iki 24 (iš jų 3 vaikai). Ukrainos mastu Zelenskis nurodė 9 žuvusiuosius ir per 80 sužeistųjų, o oro pajėgos skelbė apie 124 smūgio UAV, kai kuriuose Zelenskio pranešimuose – „apie 120 dronų, 90 reaktyvinių“. Atskirai prie Dobrobut klinikos sužeistųjų skaičius nurodytas 7 arba 8, iš jų 6 – klinikos darbuotojai.

Kontekstas

Nacionalinė mokslų akademija buvo įsteigta Kijeve 1918 m. lapkrič� 27 d. Hetmono Pavlo Skoropadskio dekretu; pirmuoju prezidentu tapo mokslininkas Volodymyras Vernadskis. Prezidiumo pastatas Volodymyrska gatvėje 54 pastatytas 1850-aisiais kaip grafaitės Levašovos pensionas (architektas Oleksandras Beretti) ir NAN priklauso nuo 1918–1919 m. 1918 m. sausį tą patį pastatą jau buvo apšaudę bolševikų Muravjovo pajėgos. 2026 m. rugsėjo 28 d. Rusija surengė masinį dronų antskrydį prieš Ukrainą – oro pajėgos užfiksavo 124 smūgio UAV, iš jų 86 reaktyvinius, daugiausia nukreiptus į Kijevo sritį.