Po Rusijos grasinimų Vakarų ambasados Kyjive paskelbė liekančios
Spalio 3 d. Rusijos URM paragino užsienio diplomatus ir piliečius palikti Kijevą, grasindama masiniais smūgiais. Daugelio Vakarų šalių ambasados, įskaitant JAV, ES valstybių narių, JK, Vokietijos, Lenkijos, Estijos ir kitų, viešai pareiškė neketinančios nutraukti darbo Ukrainos sostinėje, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Vašingtonas pats spręs dėl savo misijos saugumo.
Pagrindiniai faktai
- Spalio 3 d. Rusijos URM perspėjo užsienio diplomatus palikti Kijevą ir grasino tęsti masinius smūgius.
- JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio 5 d. pareiškė, kad JAV ambasada Kyjive kol kas lieka ir nėra evakuojama.
- ES ambasadorė Ukrainoje Kateryna Maternova patvirtino, kad visų ES valstybių narių ambasados ir ES delegacija ir toliau dirba Kyjive.
- Ambasados Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Švedijos, Austrijos ir Albanijos paskelbė neketinančios nutraukti darbo Kyjive.
- The Guardian pranešė, kad Vakarų šalys privačiai rengia atsarginus planus perkelti ambasadas į Lvivą ar Rytų Lenkiją; Ukrainos URM teigė negavęs tokių pranešimų.
- Rusijos URM panašų perspėjimą yra dariusi gegužę; tada šalių lyderiai grasinimus atmetė.
Kodėl tai svarbu
Rusijos perspėjimas, pateiktas kaip saugumo rekomendacija, rodo bandymą grasinimais daryti spaudimą Vakarų diplomatams Ukrainos sostinėje. Koordinuotas Vakarų ambasadų viešas atsisakymas vykti, remiantis Vienos konvencija ir tarptautine humanitarine teise, yra bendras diplomatinis atsakas į bauginimą. Tuo pat metu pranešimai, kad Vakarų šalys privačiai rengia atsarginius perkėlimo planus, atskleidžia įtampą tarp viešos pozicijos ir užkulisių pasirengimo.
Kas nutiko
Spalio 3 d. Rusijos Užsienio reikalų ministerija pakartotinai perspėjo užsienio piliečius ir diplomatų misijų personalą palikti Kijevą bei susilaikyti nuo kelionių į Ukrainą, grasindama naujais masiniais smūgiais ir sakydama, kad atsakomybė už galimas pasekmes tenka tik tiems, kurie nepaisys perspėjimo. Reaguodamos į tai, keliolikos Vakarų šalių ambasados – Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Švedijos, Austrijos ir Albanijos – viešai paskelbė neketinančios nutraukti darbo Kyjive, pabrėžė, kad Rusija privalo laikytis Vienos konvencijos ir tarptautinės humanitarinės teisės, ir pavadino grasinimus nepriimtinais. ES ambasadorė Ukrainoje Kateryna Maternova patvirtino, kad ES delegacija ir visų ES valstybių narių ambasados lieka Kyjive. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio 5 d. pareiškė, kad JAV ambasada Kyjive šiuo metu nėra evakuojama, tačiau pabrėžė, jog JAV savarankiškai spręs dėl savo diplomatų saugumo. Ukrainos Užsienio reikalų ministerija nurodė negavusi jokių pranešimų apie planus perkelti ambasadas.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
The Guardian, kaip svarbiausias tarptautinis šaltinis, įnešė niuansą, kad Vakarų šalys privačiai rengia atsarginius perkėlimo planus galimam ambasadų perkėlimui į Lvivą ar Rytų Lenkiją intensyvėjant Rusijos smūgiams Kyjive – šis aspektas ukrainiečių kalbos pranešimuose nėra akcentuojamas. Vienas ne ukrainietiškas angliškos spaudos šaltinis (Azerbaidžano agentūra APA) Marco Rubio poziciją pateikia atsargiau nei vyraujantis „mes liekame“ naratyvas, antraštėje formuluodamas, kad Rubio neatmetė JAV ambasados veiklos Kyjive sustabdymo galimybės.
Kuo skiriasi pranešimai
The Guardian pranešė, kad Vakarų šalys privačiai rengia planus galimam ambasadų perkėlimui iš Kyjivo į Lvivą ar Rytų Lenkiją, tačiau Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tychiy teigė, jog ministerija negavo jokių tokių pranešimų ar prašymų iš užsienio diplomatinių misijų. Dauguma ukrainiečių ir Vakarų pranešimų Marco Rubio poziciją pateikė kaip aiškų pareiškimą, kad JAV ambasada lieka Kyjive, tačiau vieno straipsnio antraštė formuluota atsargiau – „Rubio neatmeta JAV ambasados veiklos Kyjive sustabdymo galimybės“.
Kontekstas
Rugsėjo 30 d. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad po Rusijos apšaudymo sostinėje vienos Vakarų ambasados teritorijoje Ševčenkivskio rajone rasta nuolaužų. Spalio 3 d. interviu Reuters prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos intensyvins smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones, atsakydamos į Rusijos smūgių eskalavimą, kuriuo siekiama priversti Kijivo ir kitų miestų gyventojus palikti savo namus. Rusija yra dariusi panašų perspėjimą gegužę – tuomet šalių lyderiai grasinimus atmetė. Savo perspėjime Rusijos URM jį įrėmino kaip atsaką į Ukrainos smūgius prieš Rusijos karinius taikinius.