Trumpas pasirašė sankcijų Rusijai įstatymą, koduojantį ribojančias priemones
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vadinamųjų „ pragariškų sankcijų“ įstatymą, kuriuo teisės aktu įtvirtinami JAV sankcijų Rusijai mechanizmai. Įstatymas, kurio iniciatorius – senatorius Lindsey Grahamas, numato iki 500 proc. muitus Rusijos prekėms ir iki 100 proc. – trečiųjų šalių prekėms. Ukraina jau pateikė JAV konkrečius pasiūlymus dėl įgyvendinimo, o iki spalio 18 d. Vašingtonas privalo priimti sprendimus dėl sankcijų sričių.
Pagrindiniai faktai
- Įstatymą inicijavo senatorius Lindsey Grahamas, jį priėmė abu Kongreso rūmai, prezidentas Trumpas pasirašė maždaug prieš savaitę iki straipsnio paskelbimo.
- JAV sankcijos Rusijai įgyja teisės akto galią – jų nebegalima panaikinti vien vykdomuoju sprendimu; visiškas panaikinimas įmanomas tik Rusijai pasirašius taikos susitarimą.
- Įstatymas numato iki 500 proc. muitus Rusijos prekėms ir iki 100 proc. – trečiųjų šalių prekėms, perkančioms Rusijos naftą ar dujas.
- Koduojamos penkios sritys: energetika, šešėlinis laivynas, finansų sektorius, tiekimas Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui ir sankcijų apėjimo mechanizmai.
- Iki spalio 18 d. JAV administracija privalo atlikti įstatyme numatytus veiksmus.
- Ukraina jau perdavė JAV konkrečius pasiūlymus – prekybininkų, tanklaivių, kapitonų, įmonių, maršrutų ir tarpininkų sąrašus.
- Įstatyme yra „waiver“ mechanizmas, leidžiantis prezidentui netaikyti atskirų nuostatų dėl nacionalinių interesų; administracijos pozicija dėl visiško įgyvendinimo kol kas nėra aiški.
Kodėl tai svarbu
Įstatymas paverčia JAV sankcijas Rusijai teisės aktu, nebepriklausomu nuo vykdomosios valdžios sprendimų, todėl jos tampa kur kas sunkiau atšaukiamos. Dėl iki 500 proc. muitų griežtai sureaguos didieji Rusijos energijos išteklių pirkėjai – Kinija ir Indija. Ukraina gauna konkrečią datą – spalio 18-ąją – iki kurios Vašingtonas turi veikti, ir kartu galimybę per Kongresą stumti administraciją link visiško įgyvendinimo, siūlydama tikslines sankcijų apimtis – nuo tanklaivių iki užsienio bankų.
Kas nutiko
Maždaug prieš savaitę iki straipsnio paskelbimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė sankcijų įstatymą, kurio iniciatorius – senatorius Lindsey Grahamas ir kurį priėmė abu Kongreso rūmai. Iniciatyva, pravardžiuojama „pragariškų sankcijų“ įstatymu, koduoja esamas JAV sankcijas Rusijai – tai reiškia, kad jos įgyja teisės akto galią ir nebegalės būti panaikintos vien vykdomuoju sprendimu. Visos sankcijos gali būti visiškai atšauktos tik tuo atveju, jei Rusija pasirašys taikos susitarimą, priimtiną nepriklausomai Ukrainos vyriausybei, ir nutrauks karo veiksmus.
Įstatymas apima penkias sritis: energetiką, šešėlinį laivyną, finansų sektorių, tiekimą Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui bei sankcijų apėjimo mechanizmus. Jis numato iki 500 proc. muitus Rusijos prekėms ir iki 100 proc. muitus trečiųjų šalių prekėms, jei tos šalys perka reikšmingus Rusijos naftos ar dujų kiekius arba padeda apeiti sankcijas. Užsienio bankai, atliekantys reikšmingas operacijas su sankcionuotais Rusijos bankais, rizikuoja gauti tas pačias sankcijas – ypač tie, kurie aptarnauja mokėjimus per JAE, Turkiją, Centrinę Aziją ir Honkongą. Įstatymas taip pat atveria kelius veikti prieš finansinius tarpininkus, finansinių pranešimų sistemų operatorius ir skaitmeninių turto sandorių dalyvius.
Ukrainos prezidento sankcijų politikos įgaliotinis Vladyslavas Vlasiukas, straipsnio autorius, nurodo, kad Ukraina jau perdavė JAV konkrečius pasiūlymus pagal visas koduotas sritis – įskaitant prekybininkų, tanklaivių, kapitonų, įmonių, maršrutų ir tarpininkų, per kuriuos Rusijos gynybos sektorius gauna prekių, sąrašus. Ukraina aktyviai bendrauja su Kongresu, ypač Senatu, siekdama paskatinti Baltuosius rūmus nedelsti įstatymo taikymo.
Įstatyme įtvirtintas ir „waiver“ mechanizmas, leidžiantis prezidentui dėl nacionalinių interesų netaikyti atskirų nuostatų. Administracijos pozicija dėl visiško įgyvendinimo kol kas nėra aiški, o iki spalio 18 d. JAV administracija privalo atlikti įstatyme numatytus veiksmus – arba nuspręsti jų neatlikti.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Straipsnį, kuriame išdėstyta Ukrainos pozicija, parašė Ukrainos prezidento sankcijų politikos įgaliotinis Vladyslavas Vlasiukas. Ukraina įstatymą vertina kaip bendro darbo pagrindą ir jau pateikė JAV konkrečius pasiūlymus pagal visas pagrindines sritis, įskaitant tanklaivių, kapitonų, įmonių ir finansinių tarpininkų sąrašus. Kyjivas aktyviai bendrauja su Kongresu, pirmiausia su Senatu, siekdamas paskatinti Baltuosius rūmus nedelsti įstatymo taikymo.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Sintetinant medžiagoje atskirai tarptautinės perspektyvos nepateikiama, išskyrus pastabą, kad Kinija ir Indija, kaip pagrindinės Rusijos energijos išteklių pirkėjos, į įstatymą reagavo aštriai.
Kontekstas
Senatorius Lindsey Grahamas buvo šio įstatymo iniciatorius; jį priėmė abu JAV Kongreso rūmai, o vėliau pasirašė prezidentas Trumpas. 2026 m. vasarį, po ankstesnių sankcijų „Rosneft“ ir „Lukoil“, Rusijos naftos eksporto pajamos siekė 9,75 mlrd. JAV dolerių, o eksportas krito iki maždaug 6,6 mln. barelių per dieną; dalį prekybos Rusija perkėlė anksčiau nesankcionuotiems subjektams. Rusija toliau gauna svarbias technologijas ir komponentus per trečiąsias šalis, įskaitant per bankus JAE, Turkijoje, Centrinėje Azijoje ir Honkonge. Įstatyme numatytas „waiver“ mechanizmas, leidžiantis prezidentui dėl nacionalinių interesų netaikyti atskirų nuostatų – taip įgyvendinime paliekama didelė administracijos laisvė.