JAV Atstovų rūmai priėmė sankcijų Rusijai ir Iranui įstatymą, pavadintą velionio senatoriaus Grahamo vardu

Kodėl tai svarbu

Įstatymas yra reikšmingas tiek apimtaro, tiek taikymo požiūriu: jis numato sankcijas Rusijos aukščiausiems pareigūnams, įskaitant Vladimirą Putiną, oligarchams, jų šeimoms, bankų ir energetikos bendrovėms bei „šešėliniam tanklaiviũa tanklaivynui", taip pat išplečia sankcijas Iranui. Be to, jis suteikia prezidentui teisę įvesti iki 100 proc. muitus penkioms didžiausioms Rusijos naftos ir dujų pirkėjoms – tai potencialiai gali paveikti Kiniją, Indiją, Turkiją, Japoniją, Slovakiją ir Vengriją. Ukrainos pareigūnai tai sveikino kaip spaudimą Rusijos karo finansavimui, Maskva – pasmerkė kaip „nepriimtelianingą žingą", o tarptautinė bendruomenė pasidalino: Vokietija rėmė, Kinija ir Indija prieštaravo, Vengrija prašė išimties. Įstatymo priėmimas baigė beveik dvejų metų JAV Kongreso priemonių Ukrainai pauzę.

Kas nutiko

2026 m. rugsėjo 16 d. (nakties į rugsėjo 17 d. Kijevo laiku) JAV Atstovų rūmai 262 balsais „už" prieš 159 priėmė Lindsey O. Graham Sankcijų Rusijai ir Iranui aktą 2026 m. Senatas dokumentą buvo patvirtinęs rugpjūčio 7 d. – 86 už, 11 prieš. Įstatymas pavadintas velionio respublikono senatoriaus Lindsey Graham, mirusio liepą, vardu; jį originaliai parengė kartu su senatoriumi Richardu Blumenthaliu.

Pagrindinės įstatymo nuostatos: JAV prezidentui suteikiami įgaliojimai įvesti iki 100 proc. muitus penkių didžiausių Rusijos naftos ir dujų importuotojų, jei šios šalys tęs tokius pirkimus (sekta 113); numatomos privalomos sankcijos Rusijos aukščiausiems pareigūnams, įskaitant Vladimirą Putiną, oligarchams ir jų šeimoms, bankų ir energetikos sektoriaus bendrovėms bei „šešėliniam tanklaiviũa tanklaivynui"; taip pat plečiamos esamos sankcijos Iranui. Muitų mechanizmas turi koregavimo išlygas – tarifai gali būti keičiami, jei šalis mažina arba nutraipija Rusijos naftos ir dujų importą, o šalims, perkančiosioms mažiau nei 15 mln. viso eksportuojamo Rusijos dujų kiekio ir ėmusioms reikšmingų priemonių importui mažinti, tarifai netaikomi.

Baltieji rūmai patvirtino, kad prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiomis dienomis planuoja pasirašyti dokumentą; žiniasklaida (The Wall Street Journal) pranešė, kad pasirašymas gali įvykti jau penktadienį.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha rugsėjo 17 d. rytą pasveikino priėmimą kaip „teisingą atsaklį" į Rusijos atsisakymą nutraukti „terorą". Prezidento sankcijų politikos komisaras Vladislavas Vlasiukas palankiai įvertino „pragariškąsias" sankcijas ir pažymėjo, kad 262 Atstovų rūmų nariai jas palaikė. Ukrainos ekspertai, įskaitant „Center for Defense Strategies" direktorių Oleksandrą Kharą, kartu pateikė skeptišką vertinimą: Trampas jau turi pakankamus vykdomuosius įgaliojimus, todėl įstatymo priėmimas negarantuoja, kad jis bus faktiškai pritaikytas prieš Rusiją.

Rusija per atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą įstatymo priėmimą pavadino „nepriimtelianingu žingsniu" ir pareiškė, kad papildomos sankcijos apsunkins taikos pastangėjoje. Kinijos URM atstovas Guo Jiakunas rugsėjo 17 d. pareiškė, kad dvišalis prekybos bendradarbiavimas „nėra nukreiptas prieš jokią treipalą šalį ir neturi būti trikdymas spaudimo iš jokios treipalios šalies"; taip pat buvo pareikšta, kad Kinija prieštarauja ekstrateritoriniam jurisdikcijai, neturinčiai tarptautinės teisės ar JT Saugumo Tarybos įgaliojimų pagrindo. Šis pareiškimas paskelbtas likus maždaug savaitei iki numatomo Xi Jinpingo ir Trampo susitikimo Vašingtone.

Indijos URM pareiškė „atsižvelgęs" į įstatymo priėmimą ir perspėjo, kad tokios priemonės gali neigiamai paveikti dvišalius santyius bei tarptautinę energetikos rinką; Indija taip pat pareiškė esanti nustačiusi imtis visų būtinų priemonių savo prekybos interesams apsaugoti. Vokietijos URM vadovas Johannas Vadephulas palankiai įvertino įstatymą kaip aiškų signalą Rusijai. Vengrijos parlamento narys Mártonas Hajdu kreipėsi į JAV partnerius, prašydamas Vengrijai taikyti išimtį dėl priklausomybės nuo Rusijos energetikos išteklių.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida įstatymo priėmimą pristato kaip svarbų diplomatijos laimėjimą, pabrėžiantį JAV Kongreso dvipartinį sutarimą. Svarbiausios ukrainietiškos reakcijos – URM vadovo Andrijaus Sybihos pareiškimas, kad įstatymas yra „teisingas atsaklys" į Rusijos atsisakymą nutraukti „terorą", ir prezidento sankcijų komisaro Vladislavo Vlasiuko „pragariškų" sankcijų įvertinimas. Akcentuojama, kad priėmimas baigė beveik dvejų metų Kongreso veiksmų Ukrainai pauzę – nuo 2024 m. skubios paramos. Tuo pačiu ukrainietiški šaltiniai pateikia ir skeptiškesnius vertinimus: ekspertai, tarp jų „Center for Defense Strategies" direktorius Oleksandras Khara, įspėja, kad Trampas jau turi pakankamus vykdomuosius įgaliojimus ir priėmimas negarantuoja, jog sankcijos bus realiai taikomos prieš Rusiją.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai skiriasi įstatymo veiksmingumo vertinimu. Ukrainos pareigūnai, buvęs JAV diplomatas Danielis Friedas ir „Atlantic Council" analizė įstatymą pristato kaip galingą įrankį, galintį priversti Rusiją svarstyti karo pabaigą. Rusijos atstovas Peskovas jį vertina kaip taikos pastangėm apsunkinančią priemonę, o ukrainietis ekspertas Khara įspėja, kad Trampas jau turi vykdomųjų įgaliojimų, todėl priėmimas negarantuoja taikymo prieš Rusiją.

Aiškus JAV vidaus politinis skilimas: Atstovų rūmų demokratų lyderis Hakeemis Jeffriesas ir Gregas Meeksas priešinosi įstatymui – jo nuomone, jis suteikia per daug tarifų įgaliojimų Baltųjų rūmų nuožiūrai ir turi spragų; tačiau 58 demokratai Atstovų rūmuose paskyrė Jeffrieso pozicijai ir balsavo „už".

Treipalųjų šalių reakcijos smarkiai išsiskiria: Kinija įstatymą pavadino nepriimtelina ekstrateritorine jurisdikcija, Indija perspėjo apie galimą žalą dvišaliams santyiams, Vengrijos Mártonas Hajdu prašė Vengrijai taikyti išimtį, o Vokietijos URM vadovas Johannas Vadephulas įstatymą pasveikino kaip aiškų signalą Rusijai.

Kontekstas

Įstatymo tarifų mechanizmas (sekta 113) taikomas penkiems didžiausiems Rusijos naftos ir dujų importuotojams, su koregavimo sąlygomis, jei šalys mažina arba nutraipia importą. Ankstesnė Senato versija, pateikta 2025 m. balandžio pradžioje, siūlė 500 proc. tarifus; galutinis variantas nustatė 100 proc. ribą. ES valstybės narės jau įsipareigojusios iki 2027 m. paba liausti Rusijos naftos ir dujų pirkimą. 2024 m. Kinijos ir Rusijos dvišalis prekyba viršijo 240 mlrd. JAV dolerių, dauguma operacijų vykdoma nacionalinėmis valiutomis; Pekinas padėjo Maskvai švelninti Vakarų sankcijų poveikį. Indija yra treipalysis pagal dydį naftos importuotojas pasaulyje ir vienas didžiausių Rusijos naftos pirkėjų.