JAV Atstovų rūmai kitą savaitę balsuos dėl Grahamo–Blumenthalio sankcijų Rusijai įstatymo projekto
JAV Atstovų rūmai kitą savaitę balsuos dėl Senate jau priimto sankcijų Rusijai ir Irano įstatymo projekto H.R. 5334, kuris suteiktų prezidentui teisę įvesti iki 100 proc. muitus didžiausiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams. Biliui priešinasi dalis demokratų ir dalis respublikonų, o jo pagrindinis senatoriumis rėmėjas Lindsey Graham mirė liepos 12 d.
Pagrindiniai faktai
- JAV Atstovų rūmų Balsavimo taisyklių komitetas H.R. 5334 („Lindsey Graham Sanctions on Russia and Iran Act“) įtraukė į darbotvarkę rugsėjo 14 d. popietę; balsavimas numatytas kitą savaitę.
- Įstatymas leistų prezidentui Donaldui Trumpui įvesti iki 100 proc. muitus penkiems didžiausiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams bei penkioms didžiausioms šalims, padedančioms Rusijai apeiti energetikos sankcijas.
- Numatytas iki 500 proc. muitas tiesiogiai iš Rusijos importuojamoms prekėms.
- Įstatyme – privalomos sankcijos Rusijos vadovybei, energetikos sektoriui, gynybos pramonei ir vadinamajam šešėliniam laivynui.
- Senatas priėmė įstatymą rugpjūčio 7 d. – 86 už, 11 prieš; dalis demokratų (įskaitant Hakimo Jeffriesą, Gregory Meeksą, Richardą Nealą, Doną Beyerį) ir senatoriai Ron Wyden bei Elizabeth Warren jį kritikuoja kaip suteikiantį Trumpui per dideles muitų galias.
- Pagrindinis įstatymo senatoriumis rėmėjas Lindsey Graham mirė liepos 12 d., praėjus dviem dienoms po to, kai Kijeve pranešė apie susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl naujos projekto versijos.
- Volodymyras Zelenskis Jaltoje vykusiame Europos strategijos susitikime paragino Kongresą nedelsiant priimti sankcijų įstatymą.
Kodėl tai svarbu
Įstatymo projektas, jei bus priimtas, reikšmingai išplėstų JAV ekonominį spaudimą Rusijai ir šalims, padedančioms apeiti sankcijas – būtų taikomi privalomi ribojimai Rusijos vadovybei, energetikos sektoriui, gynybos pramonei ir šešėliniam laivynui. Kartu projektas suteiktų prezidentui plačius muitų įgaliojimus, todėl jam priešinasi dalis Kongreso demokratų ir netgi kai kurie respublikonai, o mirus pagrindiniam rėmėjui Lindsey Grahamui, parama Atstovų rūmuose susilpnėjo. Sprendimas dėl šio įstatymo svarbus tiek Ukrainos kare, tiek vertinant JAV Kongreso ryžtą spausti Maskvą.
Kas nutiko
JAV Atstovų rūmų Balsavimo taisyklių komitetas įtraukė sankcijų Rusijai ir Irano projektą H.R. 5334 į darbotvarkę svarstyti rugsėjo 14 d. popietę, o visų Atstovų rūmų balsavimas numatytas kitą savaitę. Projektas, kurio bendraautoriai yra senatoriai Lindsey Graham ir Richardas Blumenthalis, Senate buvo priimtas rugpjūčio 7 d. – 86 už, 11 prieš. Įstatymas leistų prezidentui Donaldui Trumpui įvesti iki 100 proc. muitus penkiems didžiausiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams (tarp jų minimi Kinija, Indija ir Turkija) ir penkioms didžiausioms šalims, padedančioms apeiti energetikos sankcijas; taip pat numatytas iki 500 proc. muitas prekėms, importuojamoms tiesiogiai iš Rusijos, ir privalomos sankcijos Rusijos vadovybei, energetikos sektoriui, gynybos pramonei bei vadinamajam šešėliniam laivynui. Pagrindinis projekto senatoriumis rėmėjas Lindsey Graham, kuris liepos 10 d. Kijeve paskelbė apie susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl atnaujintos projekto versijos, staiga mirė liepos 12 d. Projektui prieštarauja demokratų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas ir kiti Demokratų partijos nariai, kurie, kaip ir senatoriai Ronas Wydenas bei Elizabeth Warren, tvirtina, kad Trumpas jau turi pakankamus sankcijų įgaliojimus ir Kongresas neturėtų suteikti jam naujų muitų galių. JAV Prekybos rūmai ir verslo atstovai atviru laišku paragino Atstovų rūmų vadovybę pašalinti muitų nuostatas ir sutelkti dėmesį į tikslines sankcijas bei diplomatiją su Rusijos energiją perkančiomis šalimis.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida šį balsavimą pateikia kaip svarbų momentą Ukrainai. Šaltiniai akcentuoja, kad įstatymas leistų įvesti plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, gynybos pramonei ir šešėliniam laivynui. Ypač išryškinamas prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris Europos strategijos susitikime Jaltoje paragino Kongresą nedelsiant priimti projektą, pareiškimas. Taip pat minima Senato Užsienio reikalų komiteto demokratės Jeanne Shaheen vieša parama ir anoniminio Europos pareigūno vertinimas, kad projektas, net ir netobulas, suteiktų administracijai papildomų svertų prieš Rusiją ir būtų svarbus politinis bei simbolinis paramos Ukrainai signalas.
Kuo skiriasi pranešimai
Šaltiniai nesutaria dėl Senato balsavimo rezultato ir datos. NV nurodo, kad rugpjūčio 7 d. Senatas priėmė projektą 86 už ir 11 prieš. Kita vertus, Radiо Svoboda taip pat mini rugpjūčio 7 d. balsavimą, tačiau dalis pranešimų nurodo rezultatą 86 už ir 12 prieš (kitame šaltinyje minima liepos 28 d. data). Dėl šio neatitikimo tikslią datą ir balsų santykį reikėtų tikrinti atskirai.
Kontekstas
Įstatymo projektas JAV Senate buvo pateiktas 2025 m. balandžio pradžioje; ankstesnė versija siūlė 500 proc. muitą šalims, ir toliau perkančioms Rusijos energiją. 2025 m. birželį „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Trumpo administracija siekė priversti Grahamą sušvelninti projektą. 2026 m. liepos 10 d. Grahamas Kijeve vykusioje spaudos konferencijoje paskelbė susitaręs su Baltaisiais rūmais dėl atnaujintos versijos; dvi dienos vėliau – liepos 12 d. – jis staiga mirė. Rugpjūčio 7 d. Senatas priėmė projektą 86 už ir 11 prieš. Tarp didžiausių Rusijos naftos produktų pirkėjų minimi Kinija, Indija ir Turkija. 2026 m. rugpjūčio 31 d. „Politico“ pranešė, kad projektas Atstovų rūmuose gali žlugti dėl nesutarimų tarp respublikonų ir demokratų.