Trumpas pasirašė „Grahamo sankcijų įstatymą“: 100% muitai šalims, perkančioms Rusijos energijos išteklius
2026 m. rugsėjo 18 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą, pavadintą velionio senatoriaus Lindzio Grahamo vardu, kuriuo Rusijai ir Iranui nustatomos naujos sankcijos. Įstatymas suteikia prezidentui teisę įvesti iki 100% muitus šalims, kurios yra tarp penkių didžiausių Rusijos naftos ir dujų pirkėjų arba padeda apeiti energetikos sankcijas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Trumpui ir Kongresui už įstatymo priėmimą.
Pagrindiniai faktai
- JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2026 m. rugsėjo 18 d. pasirašė „Lindzio O. Grahamo sankcijų Rusijai ir Iranui aktą 2026“ (HR 5334).
- Įstatymas suteikia JAV prezidentui teisę įvesti iki 100% muitus šalims, patenkančioms į penkių didžiausių Rusijos naftos ir dujų pirkėjų sąrašą, arba toms, kurios padeda apeiti energetikos sankcijas; muitai iki 500% galėtų būti taikomi tiesiogiai iš Rusijos importuojamoms prekėms.
- Potencialūs muitų taikymo objektai – Kinija, Indija ir Turkija; Ukrainos sankcijų politikos komisaras Vladyslavas Vlasjukas taip pat mini Vengriją ir Slovakiją.
- Per pirmuosius 8 2026 m. mėnesius Kinija importavo 585 mln. barelių, Indija – 453 mln. barelių, Turkija – 44 mln. barelių Rusijos žaliavinės naftos; Prancūzija importavo 4,3 mln. t, Belgija – 3,06 mln. t, Ispanija – 2,77 mln. t Rusijos SGD.
- JAV Senatas įstatymo projektą patvirtino rugpjūčio 7 d. (86 už, 11 prieš), o rugsėjo 16–17 d. jį galutinai priėmė Atstovų Rūmai (262 už, 159 prieš).
- Pagrindinis įstatymo autorius – velionis senatorius Lindzis Grahamas, miręs 2026 m. liepos 11 d.; pirminėje 2025 m. balandžio versijoje buvo siūlyomi 500% muitai.
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Trumpui, senatoriui ir Kongresui už įstatymo priėmimą ir pavadino jo visišką įgyvendinimą „geriausia pagarba Lindzio Grahamo atminimui“.
Kodėl tai svarbu
Įstatymas suteikia JAV prezidentui teisę įvesti iki 100% muitus tokioms šalims kaip Kinija, Indija ir Turkija, kurios yra pagrindiniai Rusijos naftos ir dujų pirkėjai. Jei šios priemonės bus realiai įgyvendintos, jos gali ženkliai sumažinti Maskvos energetikos pajamas. Įstatymas taip pat plečia sankcijas Rusijos karinei vadovybei, finansų ir energetikos sektoriams, „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams bei užsienio tiekėjams, sugriežtina prekių, kurias Rusija galėtų panaudoti ginkluotės gamybai, eksporto kontrolę.
Kas nutiko
2026 m. rugsėjo 18 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė „Lindzio O. Grahamo sankcijų Rusijai ir Iranui aktą 2026“ (HR 5334), oficialiai paskelbtą Baltųjų rūmų svetainėje. Ceremonija vyko vakare Vašingtono laiku – apie 23:30 Kijevo lauku (po vidurnakčio Kijevo laiku, t. y. naktį į rugsėjo 19 d.). Įstatymą bendrai parengė senatorius Lindzis Grahamas (respublikonas) ir senatorius Ričardas Blumentalis (demokratas); Grahamas, pagrindinis iniciatorius, mirė 2026 m. liepos 11 d. Senatas galutinai pritarė rugpjūčio 7 d. (86 už, 11 prieš), Atstovų Rūmai – rugsėjo 16–17 d. (262 už, 159 prieš). Pirminėje 2025 m. balandžio versijoje buvo siūlyta 500% automatiniai muitai; galutinėje – iki 100% muitai penkių didžiausių Rusijos naftos ar dujų pirkėjų atžvilgiu ir šalims, padedančioms apeiti sankcijas. Atskira nuostata leidžia muitus iki 500% tiesiogiai iš Rusijos importuojamoms prekėms. Per 30 dienų nuo įsigaliojimo JAV privalo įvesti papildomus muitus tokioms šalims. Prezidentas turi teisę atsisakyti taikyti muitus, gavęs Kongreso pritarimą, ir daryti išimtis nacionalinio saugumo sumetimais. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Trumpui ir Kongresui, o užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasirašymą pavadino „iš tiesų istorine diena“.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida akcentuoja Volodymyro Zelenskio padėką Donaldui Trumpui, senatoriui ir Kongresui, įstatymo pasirašymą pristatydama kaip diplomatą pergalę. Daug dėmesio skiriama Ukrainos prezidento sankcijų politikos komisaro Vladyslavo Vlasjuko komentarams, kuris Kiniją, Indiją ir Turkiją įvardija kaip pagrindinius tikslus, o Vengriją ir Slovakiją mini kaip papildomus galimus objektus. Skelbiami išsamūs importo duomenys (kinų, indų, turkų žaliavinės naftos pirkimai, prancūzų, belgų, ispanų SGD pirkimai, jūriniai degalų pristatymai į Rusiją), siekiant pabrėžti galimą įstatymo poveikį Rusijos pajamoms. Užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos žodžiai apie „iš tiesų istorinę dieną“ taip pat plačiai cituojami. Tuo pačiu metu dalis Ukrainos žiniasklaidos (cituodama žurnalistą Romaną Cymbaluką) pateikia skeptiškesnį požiūrį: esą įstatymas kardinaliai nepakeis situacijos, o Ukrainai labiau reikia raketų, o ne kalbų apie sankcijas.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Prancūzijos leidinys „Le Monde“ pažymi, kad Atstovų Rūmuose įstatymui pritarė abi partijos, ir kelia klausimą, ar Baltieji rūmai norėtų ar galėtų sau leisti prekybos karą su Pekinu. Reuters analitikai, kuriuos cituoja keli straipsniai, vertina, kad tiesioginis įstatymo poveikis gali būti ribotas dėl Trumpo nenoro imtis priemonių, kurios galėtų padidinti vartotojų kainas prieš lapkričio tarpinius Kongreso rinkimus. Tarptautinė spauda taip pat atkreipia dėmesį į Maskvos pareiškimą, kad tolesnės JAV sankcijos apsunkins taikos susitarimą Ukrainoje, ir Indijos perspėjimą apie dvišalių santykių bei pasaulinių energetikos rinkų riziką. Daugelyje tarptautinių pranešimų pabrėžiama, kaip pirminis 500% muitų pasiūlymas galiausiai buvo sumažintas iki 100%, ir pagrindinio autoriaus – velionio senatoriaus Lindzio Grahamo – vaidmuo.
Kuo skiriasi pranešimai
Dėl JAV Atstovų Rūmų galutinio balsavimo datos šaltiniai nesutaria: dauguma nurodo 2026 m. rugsėjo 16 d., tačiau dalis šaltinių mini rugsėjo 17 d.
Kontekstas
Įstatymo projektas buvo užregistruotas JAV Senate 2025 m. balandžio pradžioje; pirminėje versijoje buvo siūlyomi automatiniai 500% muitai šalims, perkančioms Rusijos naftą ir kitą žaliavą. Galutinėje versijoje šis rodiklis sumažintas iki 100%. 2026 m. liepos 10 d. senatorius Lindzis Grahamas per spaudos konferenciją Kijeve pranešė apie susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl naujos projekto versijos; liepos 11 d. jis mirė. Vėliau, liepos 14 d., senatoriai pristatė atnaujintą ir šiek tiek sušvelnintą versiją. Dar anksčiau projektas buvo blokuotas Senato daugumos lyderio Džono Tiuno (John Thune) Baltųjų rūmų prašymu derybų su Vladimiru Putinu metu. ES atskirai priėmė etapais įvedamą Rusijos dujų importo draudimą: SGD pagal ilgalaikes sutartis – iki 2027 m. sausio 1 d., dujotiekio dujos – iki 2027 m. rugsėjo 30 d.